Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Keleivių ir krovinių vežimas 15
    • Krovinių vežimas 15
      • Važtaraščiai 15
        • 1.

          Krovinį gabena du vežėjai. Ar kiekvienam iš jų reikalingas atskiras važtaraštis?

          Nebūtinai, važtaraštyje gali būti nurodyti daugiau nei vieno vežėjo duomenys, jei krovinį planuoja gabenti daugiau nei vienas vežėjas*.

           

          * Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 29 straipsnis.

          Šis paaiškinimas yra Administracijos informacija, nuomonė, neturinti viešai paskelbtos konsultacijos statuso pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 363 straipsnio nuostatas.

          Atnaujinta: 2019 01 23

        • 2.

          Kokiu atveju turi būti išrašomas CMR važtaraštis?

          CMR važtaraštis turi būti išrašomas tuo atveju, kai yra vežami kroviniai už atlygį tarptautiniais maršrutais*.

           

          * Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 1 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnis.

          Šis paaiškinimas yra Administracijos informacija, nuomonė, neturinti viešai paskelbtos konsultacijos statuso pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 363 straipsnio nuostatas.

          Atnaujinta: 2018 08 31

        • 3.

          Ar galima išrašyti vieną važtaraštį visai dienai?

          Jei vežamas vienos rūšies krovinys tuo pačiu atstumu iš vieno siuntėjo tam pačiam gavėjui, visai vežėjo darbo pamainai gali būti surašomas vienas važtaraštis, kuris papildomas pakrovimo-iškrovimo aktu*.

          * Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 30 straipsnio 3 dalis.

          Šis paaiškinimas yra Administracijos informacija, nuomonė, neturinti viešai paskelbtos konsultacijos statuso pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 363 straipsnio nuostatas.

          Atnaujinta: 2018 08 31

        • 4.

          Ar kelyje reikia turėti popierinį važtaraštį?

          Važtaraštis gali būti spausdintas (surašytas) popieriuje ir (arba) elektroninės formos (e. važtaraštis)*, todėl atitinkama forma (popierine arba elektronine) tikrinančio pareigūno reikalavimu privalo būti pateiktas kontrolės metu.

           

          * Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 29 straipsnio 5 dalis.

          Šis paaiškinimas yra Administracijos informacija, nuomonė, neturinti viešai paskelbtos konsultacijos statuso pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 363 straipsnio nuostatas.

          Atnaujinta: 2018 08 31

        • 5.

          Ar reikalingas važtaraštis siunčiant krovinį per autobusų stotį?

          Nereikalingas. Smulkios siuntos vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra kvitas*. Vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nuvežti siuntą į kvite nurodytą paskirties punktą, o siuntėjas – sumokėti nustatytą užmokestį.

          Smulkios siuntos – daiktai arba krovinys, kuriuos juridiniai ar fiziniai asmenys siunčia keleivine kelių transporto priemone**.

           

          * Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 23 straipsnio 3, 4 dalys.

          ** Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 17 straipsnio 3 dalis.

          Šis paaiškinimas yra Administracijos informacija, nuomonė, neturinti viešai paskelbtos konsultacijos statuso pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 363 straipsnio nuostatas.

          Atnaujinta: 2018 08 31

        • 6.

          Ar pašto siuntos siuntėjas turi išrašyti važtaraštį?

          Kai sudaroma pašto paslaugos teikimo sutartis*, pašto siuntos vežimo dokumentais turi pasirūpinti pašto paslaugos teikėjas (įtrauktas į Ryšių reguliavimo tarnybos sąrašą), jeigu nesusitarta kitaip.

           

          * Lietuvos Respublikos pašto įstatymas.

          Šis paaiškinimas yra Administracijos informacija, nuomonė, neturinti viešai paskelbtos konsultacijos statuso pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 363 straipsnio nuostatas.

          Atnaujinta: 2018 08 31

        • 7.

          Noriu parsivežti parduotuvėje įsigytas prekes. Ar man reikalingas važtaraštis?

          Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 38 straipsnyje nustatyta, kad vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą (pavyzdžiui, pardavėjo išduotą sąskaitą, kvitą), įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį.

          Šis paaiškinimas yra Administracijos informacija, nuomonė, neturinti viešai paskelbtos konsultacijos statuso pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 363 straipsnio nuostatas.

          Atnaujinta: 2018 08 31

        • 8.

          Vežame krovinius savo transporto priemonėmis tarp savo sandėlių. Ar tokiam vežimui reikalingas važtaraštis?

          Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 38 straipsnyje nustatyta, kad vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį. Šiuo atveju važtaraštyje arba kitame dokumente turi būti nurodyta:

          1) surašymo vieta ir data;

          2) vežėjo pavadinimas ir adresas;

          3) krovinio pavadinimas;

          4) krovinio svoris ar kiekis;

          5) krovinio pakrovimo vieta;

          6) krovinio iškrovimo vieta;

          7) transporto priemonės markė ir valstybinis numeris;

          8) vežėjo parašas ir antspaudas, kai pareiga turėti antspaudą nustatyta vežėjo steigimo dokumentuose arba įstatymuose;

          9) vežant pavojingąjį krovinį – jo klasė ir nustatytas numeris;

          10) dokumento serija ir numeris arba tik numeris.

          Vadovaujantis Kodekso 38 straipsnio 4 dalies nuostatomis, siuntėjo ir gavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė vežant krovinius savo sąskaita tenka vežėjui.

          Šis paaiškinimas yra Administracijos informacija, nuomonė, neturinti viešai paskelbtos konsultacijos statuso pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 363 straipsnio nuostatas.

          Atnaujinta: 2018 08 31

        • 9.

          Krovinio išsiuntimo metu nežinome transporto priemonių, kuriomis bus gabenamas krovinys, valstybinių numerių. Ar galima jų nenurodyti važtaraštyje?

          Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 29 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad siuntėjas važtaraštyje turi nurodyti vežėjo pateiktos (-ų) transporto priemonės (-ių) markę (-es) ir valstybinį (-ius) numerį (-ius), todėl vežėjas turėtų pateikti šiuos duomenis siuntėjui, o siuntėjas įrašyti į važtaraštį. Taip pat, vadovaujantis Kodekso 30 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vežėjas turi teisę pareikalauti surašyti važtaraštį kiekvienai transporto priemonei.

          Šis paaiškinimas yra Administracijos informacija, nuomonė, neturinti viešai paskelbtos konsultacijos statuso pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 363 straipsnio nuostatas.

          Atnaujinta: 2018 08 31

        • 10.

          Ar privaloma važtaraštyje nurodyti užmokestį už vežimą?

          Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 27 straipsnio nuostatomis, krovinio vežimo sutartyje yra nurodomas užmokestis už vežimą ir suteiktas paslaugas, todėl pagal Kodekso 29 straipsnio 2 dalies reikalavimus jis turi būti nurodomas ir važtaraštyje.

          Šis paaiškinimas yra Administracijos informacija, nuomonė, neturinti viešai paskelbtos konsultacijos statuso pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 363 straipsnio nuostatas.

          Atnaujinta: 2018 08 31

        • 11.

          Kas turi išrašyti važtaraštį?

          Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siuntėjas turi kartu su kroviniu įteikti vežėjui siuntėjo pasirašytą važtaraštį, o pagal Kodekso 26 straipsnio 2 dalies nuostatas, krovinio siuntėjas – fizinis ar juridinis asmuo, perduodantis vežti krovinį jo nurodytam gavėjui.

          Šis paaiškinimas yra Administracijos informacija, nuomonė, neturinti viešai paskelbtos konsultacijos statuso pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 363 straipsnio nuostatas.

          Atnaujinta: 2018 08 31

        • 12.

          Ar gabenant krovinį galima naudoti elektroninį važtaraštį?

          Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 29 straipsnio 5 dalimi, nuo 2016 m. spalio 1 d. važtaraštis gali būti spausdintas (surašytas) popieriuje ir (arba) elektroninės formos. Elektroniniu važtaraščiu laikomas važtaraštis, kuriame nurodyti nustatyti važtaraščio duomenys ir kuris išrašytas ir gautas elektroniniu būdu. Elektroninis važtaraštis gali būti naudojamas tik tuo atveju, kai yra išankstinis vežėjo ir gavėjo sutikimas.  Siuntėjas ir (arba) vežėjas, įformindamas važtaraštį, turi užtikrinti važtaraščio kilmės autentiškumą, turinio vientisumą ir įskaitomumą. Važtaraščio kilmės autentiškumu laikomas siuntėjo ir (arba) vežėjo tapatybės tikrumas, važtaraščio turinio vientisumu – važtaraščio duomenų keitimo (išskyrus techninių klaidų taisymą) nebuvimas. Važtaraščio įskaitomumas reiškia, kad važtaraštis įskaitomas (perskaitomas) ir pateiktas taip, kad visą jo turinį galima aiškiai įskaityti popieriuje arba ekrane, kad nereikėtų papildomo interpretavimo ir nagrinėjimo. Elektroninio važtaraščio kilmės autentiškumas ir turinio vientisumas užtikrinami bent vienu iš šių būdų:

          1. naudojant saugų elektroninį parašą, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatyme;
          2. naudojantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikiamomis elektroninių važtaraščių išrašymo, perdavimo, gavimo paslaugomis;
          3. bet kokiomis verslo kontrolės priemonėmis (bet kokia atsakingų asmenų (vadovų, savininkų, darbuotojų) nustatyta ir įgyvendinama tvarka, kuri yra skirta užtikrinti tinkamą šioje dalyje nurodytų elektroniniam važtaraščiui taikomų reikalavimų laikymąsi).

          Šis paaiškinimas yra Administracijos informacija, nuomonė, neturinti viešai paskelbtos konsultacijos statuso pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 363 straipsnio nuostatas.

          Atnaujinta: 2018 08 31

        • 13.

          Kokiais atvejais privaloma teikti važtaraščių duomenis per i.VAZ sistemą Valstybinei mokesčių inspekcijai?

          Važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų teikimą per i.VAZ sistemą reglamentuoja Važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. VA-36 „Dėl Važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklių patvirtinimo“.

          Lietuvos transporto saugos administracija atkreipia dėmesį, kad dėl duomenų teikimo per i.VAZ sistemą ir kitais susijusiais klausimais informacijos reikia kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

          Šis paaiškinimas yra Administracijos informacija, nuomonė, neturinti viešai paskelbtos konsultacijos statuso pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 363 straipsnio nuostatas.

          Atnaujinta: 2018 08 31

        • 14.

          Ar PVM sąskaita faktūra gali būti laikoma tinkamu krovinio vežimo dokumentu?

          Jei PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodyti visi važtaraščiui privalomi rekvizitai*, šis dokumentas būtų laikomas važtaraščiu.

          Važtaraštis – krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas, kuriame siuntėjas nurodo*:

          1. važtaraščio surašymo vietą ir datą;
          2. siuntėjo juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę, adresą;
          3. gavėjo juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę, adresą;
          4. vežėjo pavadinimą ir adresą;
          5. vežėjo pateiktos transporto priemonės markę ir valstybinį numerį;
          6. krovinio pavadinimą;
          7. krovinio svorį ar kiekį;
          8. krovinio pakrovimo vietą ir laiką;
          9. krovinio iškrovimo vietą;
          10. mokestį už vežimą ir suteiktas paslaugas;
          11. vežant pavojingąjį krovinį – jo klasę ir nustatytą numerį;
          12. važtaraščio seriją ir numerį arba tik numerį, leidžiančius identifikuoti važtaraštį.

          Važtaraštyje gali būti įrašyti ir kiti duomenys, susiję su krovinio pristatymo terminu, jo įvertinimu, pakuote ar kitomis vežimo sąlygomis.

          Vežėjas, gabenantis sau priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį. Vežant krovinius savo sąskaita siuntėjo ir gavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė tenka vežėjui, t. y. siuntėjas, vežėjas ir gavėjas yra tas pats asmuo**.

           

          * Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 29 straipsnis.

          ** Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 38 straipsnis.

          Šis paaiškinimas yra Administracijos informacija, nuomonė, neturinti viešai paskelbtos konsultacijos statuso pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 363 straipsnio nuostatas.

          Atnaujinta: 2018 08 31

        • 15.

          Ar gabenant krovinį reikalingas krovinio vežimo važtaraštis? Kas jame turi būti nurodyta?

          Siuntėjas kartu su kroviniu vežėjui turi įteikti siuntėjo pasirašytą važtaraštį*, kuriame nurodo**:

          1. važtaraščio surašymo vietą ir datą;
          2. siuntėjo juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę, adresą;
          3. gavėjo juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę, adresą;
          4. vežėjo pavadinimą ir adresą;
          5. vežėjo pateiktos transporto priemonės markę ir valstybinį numerį;
          6. krovinio pavadinimą;
          7. krovinio svorį ar kiekį;
          8. krovinio pakrovimo vietą ir laiką;
          9. krovinio iškrovimo vietą;
          10. mokestį už vežimą ir suteiktas paslaugas;
          11. vežant pavojingąjį krovinį – jo klasę ir nustatytą numerį;
          12. važtaraščio seriją ir numerį arba tik numerį, leidžiančius identifikuoti važtaraštį.

          Važtaraštyje gali būti įrašyti ir kiti duomenys, susiję su krovinio pristatymo terminu, jo įvertinimu, pakuote ar kitomis vežimo sąlygomis.

          Vežėjas, gabenantis sau priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį. Vežant krovinius savo sąskaita siuntėjo ir gavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė tenka vežėjui, t. y. siuntėjas, vežėjas ir gavėjas yra tas pats asmuo***.

           

          * Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 30 straipsnio 1 dalis.

          ** Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 29 straipsnio 2 dalis.

          *** Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 38 straipsnis.

          Šis paaiškinimas yra Administracijos informacija, nuomonė, neturinti viešai paskelbtos konsultacijos statuso pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 363 straipsnio nuostatas.

          Atnaujinta: 2018 08 31