BDAR

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


DUK

Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Keleivių ir krovinių vežimas 6
    • Probleminės Lietuvos vežėjų situacijos užsienyje 6
      • 1.

        Krovinių vežimo į Šveicariją ypatumai.

        Būta atvejų, kai Lietuvos vežėjas, pasikrovęs ir vežęs krovinį iš vienos Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės į Šveicariją, sulaukė ES valstybės inspektorių nuobaudos už tai, kad krovinys buvo vežamas neturint tos valstybės trečiųjų šalių leidimo.

        Administracija išnagrinėjo tokio pobūdžio atvejus ir nustatė, jog tokių baudų neturėjo būti. Apie tai buvo informuotos atsakingos ES valstybių institucijos, kurios pritarė tokiai pozicijai ir pareigūnų veiksmus pripažino klaidingais.

        Žemiau pateikiamas teisinis situacijos išaiškinimas:

        1. Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 nustato, kad Bendrijos licencija, išduota valstybėje narėje pagal šį reglamentą, yra galiojanti tarptautiniam krovinių vežimui keliais Bendrijos teritorijoje už atlygį. Vežant iš valstybės narės į trečiąją šalį ir atvirkščiai, šis reglamentas taikomas reiso daliai, kuri vykdoma vežant tranzitu per bet kurios valstybės narės teritoriją. Jis taip pat taikomas tai valstybės narės teritorijos, kurioje krovinys pakraunamas ir iškraunamas, reiso daliai nuo to laiko, kai Bendrija ir atitinkama trečioji šalis sudaro reikiamą susitarimą.

        2. Šveicarija nėra nei ES, nei EEE valstybė narė (todėl pagal šį reglamentą laikytina trečiąja šalimi), tačiau Bendrija ir Šveicarija yra sudariusi susitarimą dėl krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliu ir keliais. Šio susitarimo I priede nurodyta, kad Šveicarija taiko Reglamentą (EB) Nr. 1072/2009. Atsižvelgiant į tai, Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta išimtis yra taikytina ir Lietuvoje išduotos Bendrijos licencijos turi pakakti krovinio vežimui iš ES valstybės į Šveicariją ir atvirkščiai, nereikalaujant trečiųjų šalių leidimo.

        Atsižvelgdama į tai, kad panašios situacijos gali kartotis, Administracija siūlo supažindinti su informacija vežėjų atstovus bei vairuotojus ir siūlo aktyviai naudotis teise neteisėtus ES šalių pareigūnų sprendimus apskųsti protokolus surašančioms institucijoms ir (arba) teismui.

         

        Šis paaiškinimas yra Administracijos informacija, nuomonė, neturinti viešai paskelbtos konsultacijos statuso pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 363 straipsnio nuostatas. 

        Atnaujinta: 2019 09 27

      • 2.

        Vairuotojo profesinę kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimas užsienyje.

        Pasitaiko situacijų, kai patikrinimų užsienyje metu iškyla dviprasmybių dėl dokumentų pripažinimo tvarkos. Spręstos situacijos, kai Europos Sąjungos (toliau – ES) šalių inspektoriai reikalauja iš vairuotojų iš trečiųjų šalių pateikti kvalifikacijas patvirtinantį dokumentą („95 kodą“), kuris būtų išduotas jų kilmės šalyje. Nepateikus dokumento, vairuotojui skiriama piniginė bauda.

        Vairuotojai privalo turėti kvalifikacijos dokumentus, kurie būtų išduoti Lietuvoje arba kitoje ES šalyje. Tokia tvarka ir reikalavimais turi vadovautis ir kitų ES šalių pareigūnai. Lietuvos vežėjas dėl šios situacijos kreipėsi į Administraciją, o susisiekus su ES šalies atsakinga institucija buvo nustatyta ir patvirtinta, jog nuobauda vairuotojui buvo paskirta klaidingai.

        Tokio atvejo Prancūzijoje metu šalies transporto ministerija informavo, kad vairuotojui, pateikusiam vairuotojo liudijimą, išduotą pagal Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 nuostatas, neturėjo būti skirta bauda dėl to, jog patikrinimo metu nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis vairuotojo profesinę kvalifikaciją, iš vairuotojo kilmės šalies.

        Atsižvelgdama į tai, kad panašios situacijos gali kartotis, Administracija siūlo supažindinti su informacija vežėjų atstovus bei vairuotojus ir siūlo aktyviai naudotis teise neteisėtus ES šalių pareigūnų sprendimus apskųsti protokolus surašančioms institucijoms ir (arba) teismui.

         

        Šis paaiškinimas yra Administracijos informacija, nuomonė, neturinti viešai paskelbtos konsultacijos statuso pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 363 straipsnio nuostatas. 

        Atnaujinta: 2019 09 27

      • 3.

        ADR tvirtinimo ir ženklinimo taisyklių pažeidimai.

        Pasitaiko atvejų, kai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Administracija sulaukia kreipimųsi iš užsienio valstybių institucijų, prašančių pritaikyti poveikio priemones Lietuvos Respublikos įmonėms dėl šiurkščių ir (ar) pakartotinių pavojingųjų krovinių vežimo automobilių keliais pažeidimų.

        Atsižvelgiant į pasikartojančias situacijas, Administracija parengs rekomendaciją dėl ADR tvirtinimo ir ženklinimo, kuri atkreips dėmesį į dažniausiai pasitaikančias problemas bei padės išvengti nesklandumų gabenant krovinius užsienio šalyse.

         

        Šis paaiškinimas yra Administracijos informacija, nuomonė, neturinti viešai paskelbtos konsultacijos statuso pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 363 straipsnio nuostatas. 

        Atnaujinta: 2019 09 27

      • 4.

        Muitinės patikrinimai Lietuvos pasienyje ir autobusų konfiskavimas.

        Muitinės pareigūnų patikrinimo Lietuvos pasienyje metu autobuse suradus narkotikų, cigarečių, alkoholinių gėrimų ar kitų draudžiamų prekių, viršijančių leidžiamus kiekius, ir kilus įtarimui, jog toks prekių gabenimas negalėjo vykti be vairuotojo žinios, autobusas sulaikomas, atliekamas ikiteisminis tyrimas, siekiant nustatyti, kam priklauso draudžiamos prekės. Autobusas vežėjui grąžinamas tik po tyrimo pabaigos.

        Atkreiptinas dėmesys, jog transporto priemonė yra sulaikoma tik tais atvejais, kada yra pagrindo manyti, jog apie kontrabandą žinojo ir pats transporto priemonės vairuotojas.

        Administracija, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriumi, paruošė rekomendaciją vežėjams, kad ateityje būtų išvengta anksčiau minėtų situacijų.

         

        Šis paaiškinimas yra Administracijos informacija, nuomonė, neturinti viešai paskelbtos konsultacijos statuso pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 363 straipsnio nuostatas. 

        Atnaujinta: 2019 09 27

      • 5.

        Keleivių iš trečiųjų šalių vizų patikrinimas reiso metu.

        Pasienio ruožuose vykstant patikrinimui ir nustačius, kad trečiųjų šalių pilietis yra be galiojančios vizos, už keleivio vežimą atsakingai įmonei yra surašomas administracinio nusižengimo protokolas su reikalavimu pasiaiškinti ir skiriama piniginė bauda. Keleivis yra išlaipinamas.

        Siekiant išvengti tokių situacijų, privalu gerai informuoti vairuotojus apie tai, kaip atsakingai patikrinti keleivius iš trečiųjų šalių.

        Administracija pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rekomendacijas parengė trumpą instrukciją, į ką derėtų atkreipti dėmesį tokių patikrinimų metu.

         

        Šis paaiškinimas yra Administracijos informacija, nuomonė, neturinti viešai paskelbtos konsultacijos statuso pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 363 straipsnio nuostatas. 

        Atnaujinta: 2019 09 27

      • 6.

        Kur galima sužinoti kitose šalyse taikomus teisės aktų reikalavimus, reguliuojančius kelių transporto veiklą?

        Administracija neįgaliota rinkti ar teikti informaciją apie krovinių ar keleivių vežimo taisyklių reikalavimus ar galimus transporto priemonių važiavimo ribojimus, nustatytus kitose valstybėse.

        Informacijos rekomenduojame kreiptis į konkrečios šalies kompetentingas institucijas arba į Lietuvos nacionalinę vežėjų automobiliais asociaciją „Linava“ (Jankiškių g. 41, Vilnius, tel. (8 5) 278 65 01, el. paštas office@linava.lt).

        Šis paaiškinimas yra Administracijos informacija, nuomonė, neturinti viešai paskelbtos konsultacijos statuso pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 363 straipsnio nuostatas.

        Atnaujinta: 2020 07 07