Komunikacijos kampanija „Nebūk bendrininkas"

Komunikacijos kampanija siekiama apeliuoti į visuomenės moralę ir skatinti kiekvieną iš mūsų prisiimti atsakomybę neleidžiant  vairuoti išgėrus. Juk tai nėra tik mūsų asmeninis pasirinkimas. Tai – visų mūsų pareiga, kurios nepaisymas gali turėti skaudžių pasekmių. Tad  šia kampanija siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad pasyvumas tokiose situacijose prilygsta bendrininkavimui atliekant nusikaltimą. Komunikacijos kampanija siekiama keisti visuomenės nuostatas taip, kad vairavimas išgėrus taptų nepriimtinu ir netoleruotinu reiškiniu.

2023 m. LTSA užsakymu, UAB „Spinter tyrimai“ atliko 2 sociologinius tyrimus. Vienas iš jų analizavo vairuotojų elgseną, o antrasis – šalies gyventojų nuostatas išgėrusių vairuotojų atžvilgiu.

Sociologiniai tyrimai parodė, kad net 42 proc. gyventojų yra susidūrę su situacija, kai kartu buvęs neblaivus asmuo iš susitikimo vietos išvyko automobiliu.

Pagrindinės priežastys, kodėl gyventojai nesiima iniciatyvos užkirsti kelio neblaiviam asmeniui sėsti prie vairo, yra:
• Konfliktinės situacijos vengimas (60 proc.)
• Baimė, kad pastangos atkalbėti nuo vairavimo išgėrus gali pakenkti santykiams (36 proc.)
• Nenori būti matomi kaip išsišokėliai ar teisuoliai (34 proc.)
• Nėra tikri dėl besiruošiančių vairuoti girtumo (19 proc.)

Sociologiniai tyrimai rodo, kad vairavimas išgėrus tebėra socialiai priimtinas reiškinys. Daugelis iš mūsų bent kartą buvo akistatoje su dilema: įsikišti ar tyliai stebėti? 

Šią situaciją aptarėme su praeiviais Vilniuje.

Svarbu suprasti, kad asmuo, kuris mato, jog išgėręs žmogus sėda už vairo, tačiau pasirenka likti pasyviu stebėtoju, yra nusikaltimo bendrininkas. Jis taip pat kaltas, jei atsitinka nelaimė.

LTSA vykdoma komunikacijos kampanija orientuota į Lietuvos visuomenę, turint omenyje kelias pagrindines gyventojų grupes, toleruojančias išgėrusius vairuotojus dėl įvairiausių priežasčių:

1. Tuos, kurie toleruoja išgerusius vairuotojus, nes vengia konfliktinių situacijų

2. Tuos, kurie bijo, kad pastangos atkalbėti nuo vairavimo išgėrus gali pakenkti santykiams

3. Tuos, kurie  nenori būti matomi kaip išsišokėliai ar teisuoliai 

4. Tuos, kurie nėra tikri dėl besiruošiančių vairuoti girtumo 

Vairuotojų sociologinis tyrimas

Vairuotojų elgesį analizuojantis sociologinis tyrimas parodė, kad jie asmeniškai jaučia visuomenės pakantumą išgėrusių vairuotojų atžvilgiu. Apklaustų vairuotojų vertinimu, visuomenė yra gana pakanti sėdantiems prie vairo neblaiviems vairuotojams (vidutiniškai vertina 5,76 balo iš 10).

14 proc. apklaustų vairuotojų, kurie vairavo išgėrę, teigia, kad buvo atkalbinėjami ar stabdomi nuo vairavimo: 9 proc. – buvo stabdomi, 5 proc. – buvo stabdomi, bet nekreipė į tai dėmesio.

Visgi dauguma, net 84 proc. apklaustų vairuotojų nuo vairavimo išgėrus nebuvo stabdomi: 67 proc. – nebuvo stabdomi; 17 proc. – nebuvo stabdomi, bet norėtų, kad aplinkiniai sulaikytų nuo tokio veiksmo; mažuma (2 proc.) nenorėtų, kad kažkas jiems diktuotų, kaip elgtis.

Sociologinis tyrimas atskleidė, kad 42 proc. apklaustųjų yra susidūrę su situacija, kai kartu buvęs ir alkoholinius gėrimus vartojęs asmuo iš susitikimo vietos išvyko automobiliu: 26 proc. – 1 kartą per kelerius metus; 10 proc. – 1–2 kartus per metus; 4 proc. – 3–4 kartus per metus; 1 proc. – 5–9 kartus per metus; 2 proc. – 10 kartų per metus ir daugiau.

Absoliuti dauguma, net 90 proc. apklaustųjų bent viduje imtų abejoti dėl vairuoti ketinančio asmens tinkamumo sėsti prie vairo: 42 proc. – tokiu atveju, jei jis apskritai vartojo alkoholį; 23 proc. – jei vartojo tokį alkoholio kiekį, kuris jų suvokimu yra per didelis; 17 proc. – jei vairuotojas rodytų bent minimalius apsvaigimo požymius; 8 proc. – jei asmuo būtų akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio.

Nors ir abejoja, apklaustieji vangiai imasi iniciatyvos ir lieka gana pasyviais situacijos stebėtojais. Pagrindinė priežastis, dėl kurios apklaustieji nesiima veiksmų kompanijos nariuibesiruošiant vairuoti išgėrus, yra konfliktinės situacijos vengimas (60 proc.). 36 proc. apklaustųjų mano, kad pastangos atkalbėti nuo vairavimo išgėrus gali pakenkti santykiams. Panaši apklaustųjų dalis (34 proc.) nenori būti matomi kaip teisuoliai ar išsišokėliai ir pan. Penktadalis (19 proc.) apklaustųjų nėra tikri dėl besiruošiančio vairuoti girtumo.

2023 m. atlikto sociologinio tyrimo metu gyventojų teirautasi kam labiausiai derėtų imtis inciatyvos sulaikyti ar atkalbėti vairuoti išgėrusį asmenį, apklaustieji atsakingus mato kitus, tik ne save. Daugiau nei pusė (54 proc.) respondentų mano, kad už besiruošiantį vairuoti išgėrusį asmenį atsakomybę dėl atkalbėjimo ar sulaikymo turėtų prisiimti jo / jos partneris. Trečdalio (32 proc.) manymu, tokioje situacijoje iniciatyvos sulaikyti ar atkalbėti vairuoti susiruošusįjį turėtų imtis pasibuvimo šeimininkas., 27 proc. – artimiausi draugai, 25 proc. – kompanijoje didžiausią autoritetą turintis asmuo. Tačiau čia ir yra viena iš problemų – nėra asmeninės atsakomybės.

Konfliktinės situacijos vengimą, kaip pagrindinę priežastį dažniau nurodo moterys. Gadinti santykių dažniausiai nenori vyresni nei 45 m. apklaustieji, o išsišokėliais ar teisuoliais dažniausiai bijo pasirodyti jauni (18–35 metų) vyrai.

13 proc. apklaustų vyrų net neimtų abejoti, ar išgėręs vairuotojas gali sėsti prie vairo ir galutinį sprendimą dėl savo elgesio paliktų priimti girtam vairuotojui. Taip elgtųsi mažas pajamas gaunantys vyrai.

Matant gyventojų sociologinio tyrimo rezultatus akivaizdu, kad visuomenės tolerancija išgėrusiam vairuotojui yra per didelė. Todėl būtina keisti pačios visuomenės mąstyseną, požiūrį į šią situaciją ir skatinti imtis veiksmų, užuot likus pasyviais stebėtojais.

  Nestabdyti = būti nusikaltimo bendrininku. Pokyčiai prasideda nuo mūsų visų. Neleiskime išgėrusiam vairuotojui sėsti prie vairo.