Antikorupcinis visuomenės švietimas ir visuomenės informavimas

LIETUVAI SKIRTA 38 VIETA

        2018 m. „Transparency International“ (TI) Korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrime Lietuvai skirta 38 vieta 180 šalių sąraše. Kaip ir pernai, mūsų valstybei skirti 59 balai iš 100 galimų. Lietuva užima 18 vietą iš 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių, pirmoje vietoje ES ir pasaulyje – Danija (88 balai).

      Korupcijos suvokimo indeksas (KSI) parodo, kaip šalyje suvokiama valstybės bei savivaldybių tarnautojų ir politikų korupcija. Šis indeksas nustatomas remiantis verslo atstovų apklausomis ir kitais ekspertiniais tyrimais. Esama padėtis įvertinama konkrečiu skaičiumi šimto balų skalėje nuo 0 iki 100, kur 100 balų žymi labai skaidrią valstybę, 0 – labai korumpuotą.

     Pasak STT direktoriaus Žydrūno Bartkaus, „2018 metų Korupcijos suvokimo indekso rezultatai rodo, kad per pastaruosius metus nebuvo pastebėta reikšmingesnių Lietuvos antikorupcinės aplinkos stiprėjimo ženklų. Vienas pagrindinių proveržį stabdančių veiksnių – pernelyg fragmentiškas valstybės ir savivaldos institucijų veikimas korupcijos prevencijos srityje. Tvarios antikorupcinės aplinkos formavimas yra neįmanomas be proaktyvaus viešojo sektoriaus įsitraukimo ir dalyvavimo, užtikrinant bei diegiant savikontrolės principus institucijų viduje. Institucijos turėtų skirti daugiau dėmesio korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimui. Šie rezultatai tik dar kartą patvirtina, kad Lietuvoje vis dar trūksta reikšmingų antikorupcinių permainų. Siekiant teigiamų pokyčių, būtina kompleksiškai stiprinti antikorupcinę aplinką, matyti daugiau pačių institucijų realių, pamatuojamų rezultatų“.

     Nustatant Lietuvos 2018 m. KSI remtasi devyniais šaltiniais: 1. Bertelsmann Foundation Transformation Index; 2. Bertelsmann Foundation Sustainable Governance Indicators; 3. IMD World Competitiveness Yearbook; 4. Political Risk Services International Country Risk Guide (ICRG); 5. World Economic Forum Executive Opinion Survey (EOS); 6. Economist Intelligence Unit. Country Risk Ratings; 7. Global Insight Country Risk Ratings; 8. Freedom House Nations in Transit, 9. Varieties of Democracy Project.

        Naudota informacija iš Transparency International Lietuvos skyriaus ir STT pranešimų

 

Pranešusiųjų apie korupciją apsaugai – Pranešėjų apsaugos įstatymas

      Nuo 2019-ųjų sausio 1 d. Lietuvoje pradeda veikti Pranešėjų apsaugos įstatymas, numatantis asmenų, pranešusių apie įstatymų pažeidimus, teisinės apsaugos pagrindus ir formas, skatinimo ir pagalbos pranešėjams priemones, kt. garantijas.

Kas gali tapti pranešėju?

Pranešėjas – asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria jį sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.), ir kurį kompetentinga institucija (Lietuvos Respublikos prokuratūra) pripažįsta pranešėju.

 Dėl ko pranešėjas gali kreiptis?

Dėl rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos, administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo ar darbo pareigų pažeidimo, dėl šiurkštaus privalomų profesinės etikos normų pažeidimo apie kuriuos pranešėjas sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo ar sutartinių santykių.

Informacija apie pažeidimus teikiama siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Informacijos pateikimas siekiant apginti išskirtinai asmeninius interesus nelaikomas pranešimu.

Informacija apie pažeidimus teikiama dėl:

- pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;

- pavojaus aplinkai;

-  kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;

-  neteisėtos veiklos finansavimo;

-  neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;

- neteisėtu būdu įgyto turto;

-  padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;

-  kitų pažeidimų.

Kaip galima pateikti informaciją apie galimai padarytą pažeidimą?

Asmuo informaciją apie pažeidimą gali pateikti:

  • įstaigos vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu;
  • kompetentingai institucijai (Lietuvos Respublikos prokuratūrai) tiesiogiai;
  • viešai.

Kokia forma ir būdais galima pateikti informaciją?

  • Informacija apie pažeidimus pateikiama raštu. Asmuo turi užpildyti patvirtintos formos pranešimą.

Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą, pranešimą Prokuratūrai teikia šiais būdais:

       1. Tiesiogiai atvykęs į (pasirinktinai):

  • Generalinę prokuratūrą (Rinktinės g. 5A, 01515 Vilnius);
  • Vilniaus apygardos prokuratūrą (Rinktinės g. 5 A, 01515 Vilnius);
  • Kauno apygardos prokuratūrą (Laisvės ai. 32, 44240 Kaunas);
  • Klaipėdos apygardos prokuratūrą (Vilties g. 12, 92231 Klaipėda);
  • Panevėžio apygardos prokuratūrą (Respublikos g. 54, 35173 Panevėžys);
  • Šiaulių apygardos prokuratūrą (Dvaro g. 90, 76240 Šiauliai).

       2. Atsiųsdamas pranešimą 1 punkte nurodytais adresais paštu.

       3. Atsiųsdamas pranešimą Generalinės prokuratūros elektroninio pašto adresu praneseju.apsauga@prokuraturos.lt.

Ar galima pateikti informaciją Prokuratūrai laisva forma? Kokia informacija turi būti nurodyta pranešime?

Taip. Asmuo gali pateikti ir laisvos formos pranešimą, tačiau jis privalo nurodyti, kad pranešimas  teikiamas vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymu.

Pranešime turi būti nurodomos:

- konkrečios faktinės pažeidimo aplinkybės; asmuo, kuris rengiasi, dalyvauja ar dalyvavo darant pažeidimą;

- informacija, ar apie šį pažeidimą asmuo jau pranešė, jeigu pranešė, kam buvo pranešta, ar buvo gautas atsakymas;

- pareiškimą teikiančio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji (korespondencijos gavimo) vieta ar elektroninio pašto adresas ir kiti duomenys ryšiui palaikyti;

- jei įmanoma, prie pranešimo pridedami rašytiniai ar kitokie turimi duomenys apie pažeidimą.

Ar galima tapti pranešėju neatskleidžiant savo tapatybės?

Ne. Pranešime asmuo turi nurodyti savo vardą, pavardę, kontaktinius duomenis.

Ar visais atvejais bus pradėtas pranešimo tyrimas?

Ne. Pranešimai netiriami, jeigu:

       1. pranešimas grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančia informacija;

       2. asmuo į prokuratūrą kreipiasi pakartotinai dėl tų pačių aplinkybių, kai prieš tai pateikta informacija apie pažeidimą šiame įstatyme nustatyta tvarka buvo išnagrinėta ir dėl jos priimtas sprendimas.

Ar pranešėjui bus pranešta apie pranešimo tyrimą ir jo rezultatus?

Taip. Prokuratūra, baigusi pranešėjo pateiktos informacijos apie pažeidimą tyrimą ir priėmusi sprendimus arba gavusi informaciją iš kitos pranešimą nagrinėjusios institucijos apie pranešimo nagrinėjimo rezultatus, apie tai praneša pranešėjui.

Ar pranešėjas galės pateikti skundą, jei bus priimtas sprendimas nenagrinėti pranešimo pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą? Kam?

Taip. Sprendimas nenagrinėti pranešimo gali būti skundžiamas sprendimą priėmusio prokuroro tiesioginiam vadovui Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

Jei bus atsisakyta pripažinti asmenį pranešėju,  ar pranešėjas galės pateikti skundą? Kam?
Taip. Prokuratūros sprendimas nepripažinti asmens pranešėju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

Kaip bus užtikrinamas pranešėjo konfidencialumas?

Asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimus, konfidencialumas užtikrinamas tiek, kiek tai yra objektyviai įmanoma atsižvelgiant į pateiktus duomenis ir jų ryšį su pranešėju.
Pranešėjo duomenys gali būti pateikti tik asmeniui arba institucijai, nagrinėjantiems informaciją apie pažeidimą. Informacija apie pranešėjus tyrime nedalyvaujantiems asmenims negali būti teikiama.
Kada bus užtikrinamas pranešėjo anonimiškumas / konfidencialumas?

  • nuo pranešimo gavimo momento, kai pranešimas atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus;
  • nuo asmens pripažinimo pranešėju momento, kai pateikiama informacija yra svarbi ir reikšminga, bet pranešama nesilaikant pranešimo formos reikalavimų.

Ar visais atvejais bus užtikrinamas konfidencialumas?

Ne. Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:

- to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą;

- asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.

Kokios apsaugos ir pagalbos priemonės pranešėjams bus taikomos pagal įstatymą?
Nuo informacijos pateikimo dienos draudžiama:

- Daryti neigiamą poveikį pranešėjui (atleisti tokį asmenį iš darbo ar tarnybos, perkelti į žemesnes pareigas ar kitą darbo vietą, bauginti, priekabiauti, diskriminuoti, grasinti susidoroti, apriboti karjeros galimybes, sumažinti darbo užmokestį, pakeisti darbo laiką, kelti abejones dėl kompetencijos, perduoti neigiamą informaciją apie jį tretiesiems asmenims, panaikinti teisę dirbti su valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančia informacija, arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones);

- Daryti neigiamą poveikį pranešėjo šeimos nariams (dirbantiems įstaigoje arba kitame su įstaiga subordinaciniais ryšiais susijusiame juridiniame asmenyje).

Nuo informacijos pateikimo dienos pranešėjui, jo prašymu, suteikiama:

- Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka) neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti.

Nuo informacijos pateikimo dienos pranešėjas, pats dalyvavęs darant pažeidimus ir apie tai pranešęs:

-   Gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės (baudžiamosios, administracinės, drausminės ir pan.) už dalyvavimą darant šiuos pažeidimus.

Ar institucija, įstaiga, apie kurią pranešėjas pranešė, bus informuota (ir kada) apie tokį faktą?
Ne. Institucija ar įstaiga apie faktą, kad pranešėjas pateikė informaciją, informuojama nebus. Tyrimo atlikimo metu, siekiant objektyviai įvertinti informaciją, galimai institucijos ar įstaigos bus prašoma pateikti dokumentus ar kitokio pobūdžio informaciją, tačiau visais atvejais privaloma užtikrinti konfidencialumą.

Ar pranešėjas atsako už jo pateiktos informacijos teisingumą?

Taip. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo, atsako tik tokiu atveju, jei įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija yra teisinga.

Ką daryti, jei pateikus pranešimą pranešėjas patirs jo nurodyto asmens poveikį?
Tokiu atveju pranešėjas turėtų kreiptis į Prokuratūrą ir apie tai pranešti. 

Pranešimą dėl daromo neigiamo poveikio pranešėjas gali pateikti:

     1. Tiesiogiai atvykęs į prokuratūrą (pasirinktinai):

  • Generalinę prokuratūrą (Rinktinės g. 5A, 01515 Vilnius);
  • Vilniaus apygardos prokuratūrą (Rinktinės g. 5 A, 01515 Vilnius);
  • Kauno apygardos prokuratūrą (Laisvės ai. 32, 44240 Kaunas);
  • Klaipėdos apygardos prokuratūrą (Vilties g. 12, 92231 Klaipėda);
  • Panevėžio apygardos prokuratūrą (Respublikos g. 54, 35173 Panevėžys);
  • Šiaulių apygardos prokuratūrą (Dvaro g. 90, 76240 Šiauliai).

     2. Siųsdamas tokį  pranešimą aukščiau nurodytais adresais paštu,

     3. Pateikdamas  šį pranešimą Generalinės prokuratūros elektroninio pašto adresu praneseju.apsauga@prokuraturos.lt.

Ar pranešėjo nurodomas asmuo sužinos, kas apie jį buvo pranešta, jei informacija tyrimo metu nepasitvirtins?

Taip. Konfidencialumas proceso metu bus užtikrinamas tiek, kiek tai yra objektyviai įmanoma atsižvelgiant į pateiktus duomenis ir jų ryšį su pranešėju.

Ar visi pranešėjai gaus numatytą piniginį atlygį? Už ką, kada, kiek ir kas jį mokės?

Asmuo, turi galimybę gauti:

- atlyginimą už pateiktą vertingą informaciją;

- kompensaciją už patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl pateikto pranešimo.

Pranešėjas, pageidaujantis gauti atlyginimą arba kompensaciją, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai teikia nustatytos formos prašymą:

Prašymą nagrinėja generalinio prokuroro sudaryta komisija, teikianti išvadą dėl:

-  atlyginimo sumos;

-  kompensacijos sumos ;

- atsisakymo mokėti atlyginimą.

Galutinį sprendimą priima generalinis prokuroras.

Sprendimas dėl atlygimo ar kompensacijos išmokėjimo turi būti priimamas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

Atlyginimas ar kompensacija pervedami į pranešėjo sąskaitą ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos.


Paminėta Tarptautinė antikorupcijos diena

Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojai gruodžio 7 d. minėjo Tarptautinę antikorupcijos dieną. Nuo pat ankstaus ryto LTSA darbuotojai buvo vaišinami skaidrumo vitaminais, dalyvavo antikorupcinėje viktorinoje bei paskaitoje, kurios metu sužinojo įdomios informacijos apie psichologinius kyšininkavimo aspektus.

Nuo lapkričio 20 d. iki gruodžio 5 d. darbuotojus kvietėme teikti antikorupcines iniciatyvas, kurios Lietuvos transporto saugos administracijos klientams ir darbuotojams deklaruotų požiūrį į skaidrumą. Geriausias iniciatyvas pateikę darbuotojai buvo apdovanoti, o jų iniciatyvos artimiausiu metu bus įgyvendintos. 

 

    Kas ir kaip yra atsakingi, kad Lietuvos transporto saugos administracijoje veiktų antikorupcinė politika ir sistema?

   Pasisakydami prieš korupciją ir kyšininkavimą savo veiklą grindžiame Nulinės tolerancijos korupcijai politika ir vadovaujamės tarptautinio standarto ISO 37001:2016 „Antikorupcinės vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės rekomendacijomis ne tik kurdami, bet ir įgyvendindami, prižiūrėdami ir gerindami vykdomą antikorupcinę politiką.

     Kadangi organizacijos skiriasi, LTSA Prevencijos ir rizikos valdymo skyrius užtikrina, kad visi taikomi veiksmai, atsižvelgus į aplinkybes, būtų pagrįsti ir proporcingi. Antikorupcinės atitikties funkciją įgyvendinantys specialistai yra atsakingi ir įgalioti užtikrinti antikorupcinės politikos ir sistemos veikimą.

     Gavus pranešimą apie įtariamą ar faktinę korupciją bei antikorupcinių kontrolės priemonių pažeidimus, pirmiausia įvertinami žinomi faktai ir galimos problemos rimtumas. Pradedamas tyrimas. Jį atlieka su kilusia problema nesusijęs asmuo – Prevencijos ir rizikos valdymo skyriaus specialistas.

     Atliekant tyrimą, visi būtini įrodymai surenkami:

  1. siekiant nustatyti kuo daugiau faktų ir reikiamos informacijos;
  2. vienoje vietoje sukaupiant visus reikiamus dokumentus ir įrodymus;
  3. gaunant liudytojų parodymus;
  4. prašant (jei įmanoma ir pagrįsta) rašytinių ataskaitų, paaiškinimų apie problemą su jas teikiančių asmenų parašais;

     Atliekant tyrimą, atsižvelgiama į tokius veiksnius: taikomus teisės aktus, darbuotojų saugą, garbės ir orumo įžeidimo riziką, pranešimus teikiančių asmenų ir kitų susijusių arba pranešime nurodytų asmenų apsaugą, galimus finansinius nuostolius, žalą organizacijos ir pavienių asmenų reputacijai, teisinę pareigą teikti pranešimus valdžios institucijoms, pranešimo naudą organizacijai, tyrimo konfidencialumo išsaugojimą, kol bus nustatyti faktai, taip pat visapusišką personalo bendradarbiavimą.

     Tyrimo rezultatai pateikiami LTSA direktoriui ir pristatomi kitiems Prevencijos ir rizikos valdymo skyriaus specialistams. Jei, užbaigus tyrimą, sprendimui priimti informacijos pakanka, toliau atliekami šie veiksmai: pašalinamos aplinkybės, tapusios korupcijos atsiradimo priežastimi, grąžinama arba reikalaujama grąžinti gautą netinkamą naudą, taikomos drausminės nuobaudos atsakingiems darbuotojams (nuo įspėjimo iki atleidimo), apie ištirtą atvejį pranešama atitinkamoms valdžios institucijoms ir imamasi priemonių siekiant išvengti visų įmanomų padarinių. 

 

Lietuvos transporto saugos administracijos nulinės tolerancijos korupcijai politiką papildė Darbuotojo anketa

2018 m. liepą, Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – LTSA) nulinės tolerancijos korupcijai politika papildyta 3 priedu „Darbuotojo anketa“ (toliau – anketa). Šios anketos tikslas – padėti nustatyti LTSA valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį (toliau – darbuotojai) sąsajas su LTSA kontroliuojamais ūkio subjektais bei LTSA jau dirbančiais asmenimis ir kt. Anketą pildys visi LTSA dirbantys asmenys, o joje pateikta informacija padės išvengti galimų interesų konfliktų skiriant LTSA darbuotojus atlikti ūkio subjektų patikrinimus arba nustatant jų pavaldumą kitiems LTSA darbuotojams ir kt. Visą anketą rasite čia.

Korupcijos prevencijos mokymai Klaipėdoje

           2018 m. vasario  22 d. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – LTSA) Klaipėdos geografinio padalinio darbuotojai dalyvavo LTSA Prevencijos ir rizikos valdymo skyriaus darbuotojų rengtuose korupcijos prevencijos mokymuose. Mokymų metu buvo aptarta:

  • Nulinės tolerancijos korupcijai svarba LTSA.
  • Kas yra dovana ir kas yra kyšis?  Kodėl  itin svarbu juos atskirti?
  • Veiksmai, kurių  turi imtis LTSA dirbantis asmuo, jeigu jam siūlomas kyšis.
  • Kokias dovanas gali priimti valstybės tarnautojas ir kokius veiksmus turi atlikti priėmęs leidžiamą dovaną?

Artimiausiu metu Korupcijos prevencijos mokymai kitomis, aktualiomis, temomis.

Lietuvos transporto saugos administracijoje toleruojama tik žodinė padėka

         Norėdami padėkoti už Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – LTSA) darbuotojo suteiktas paslaugas nuoširdžiai ištarkite ačiū.

         Primename, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, negali priimti dovanų ar paslaugų arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.          

         Dėl bandymo papirkti LTSA dirbantį asmenį, bendradarbiaujant su Specialiųjų tyrimų tarnyba bei kitomis institucijomis, pradedami ikiteisminiai tyrimai.

         Siekiant užtikrinti LTSA vykdomos veiklos skaidrumą, visos LTSA gautos dovanos registruojamos viešajame Gautų dovanų registracijos žurnale

Korupcijos prevencijos mokymai Šiauliuose ir Panevėžyje

           2017 m. lapkričio 15 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – VKTI) Administracinių paslaugų ir Transporto veiklos priežiūros departamentų Šiaulių ir Panevėžio skyrių darbuotojai dalyvavo VKTI Prevencijos ir rizikos valdymo skyriaus darbuotojų rengtuose korupcijos prevencijos mokymuose. Mokymų metu buvo aptarta:

  • Nulinės tolerancijos korupcijai svarba VKTI.
  • Dažniausiai fiksuojami korupciniai pažeidimai valstybės tarnyboje.
  • Kas yra dovana ir kas yra kyšis?  Kodėl  itin svarbu juos atskirti?
  • Veiksmai, kurių  turi imtis VKTI dirbantis asmuo, jeigu jam siūlomas kyšis.
  • Kokias dovanas gali priimti valstybės tarnautojas ir kokius veiksmus turi atlikti priėmęs leidžiamą dovaną?

Artimiausiu metu Korupcijos prevencijos mokymai vyks ir kituose VKTI padaliniuose. 

 

 

Pakeista Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje prie Susisiekimo ministerijos galiojusi Pranešimų, gautų pasitikėjimo telefonu ar pasitikėjimo elektroniniu paštu, registravimo ir nagrinėjimo tvarka

Informuojame, kad 2017 m. spalio 27 d. priimtas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymas Nr. 2BE-188  „Dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pranešimų, gautų pasitikėjimo telefonu ar pasitikėjimo elektroniniu paštu, registravimo ir nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“, kuriuo pakeista iki tol galiojusi Pranešimų, gautų pasitikėjimo telefonu ar pasitikėjimo elektroniniu paštu, registravimo ir nagrinėjimo tvarka.

Kaip ir anksčiau, pranešimus apie Inspekcijos darbuotojų galimai atliktas ar ketinamas atlikti neteisėtas veikas ar neveikimą galima pateikti pasitikėjimo telefonu 8 687 45 533 arba pasitikėjimo elektroniniu paštu pasitikiu@vkti.gov.lt. Pažymime, kad pasitikėjimo telefone įdiegta autoatsakiklio ir pranešimo įrašymo funkcija, todėl informacija abiem pranešimų kanalais priimama visa parą.

Su gautais pranešimais susipažįsta Prevencijos ir rizikos valdymo skyrius, kuris nagrinėja pateiktą informaciją bei imasi priemonių dėl tarnybinės atsakomybės taikymo atsakingiems asmenims. Kondicencialumas garantuojamas. 

PRIMENAME. Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia šmeižti ar melagingai kaltinti asmenį nusikaltimo įvykdymu. Už tokius veiksmus numatyta baudžiamoji atsakomybė.

 

 

Korupcijos prevencijos mokymai Kaune

2017 m. spalio 5 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau –VKTI) Administracinių paslaugų ir Transporto veiklos priežiūros departamentų Kauno skyrių darbuotojai dalyvavo VKTI Prevencijos ir rizikos valdymo skyriaus darbuotojų surengtuose korupcijos prevencijos mokymuose. Mokymų metu buvo aptarta:

  • korupcijos kilmė;
  • korupcijos paplitimas įvairiose veiklos srityse;
  • verslo subjektų požiūris į korupciją;
  • VKTI galiojanti nulinė dovanų politika.

Artimiausiu metu korupcijos prevencijos mokymai vyks ir kituose VKTI struktūriniuose padaliniuose.

Geriausia padėka – ačiū

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija) veikla grindžiama profesionalumu, atvirumu ir skaidrumu. Mes su klientais bendraujame geranoriškai, priimame aiškius sprendimus ir veiklą vykdome skaidriai. Siekiame, kad ir mūsų Klientai laikytųsi tokių pat principų.

Inspekcija primena, kad bet koks bandymas papirkti yra nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnis), už kurią gresia baudžiamoji atsakomybė: bauda, areštas arba laisvės atėmimas. Bandymas papirkti nesukuria jokios pridėtinės vertės, o jo pasekmės visada yra neigiamos.

Primename, kad geriausias būdas atsidėkoti už greitai ir kokybiškai Inspekcijos darbuotojų suteiktas paslaugas – nuoširdžiai padėkoti.

Mes visada pasirengę Jums padėti!

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-02-11