Antikorupcinis visuomenės švietimas ir visuomenės informavimas

"Geriausias būdas prisiminti gerus darbus - juos kartoti." - E. Bekonas

           2019 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos transporto saugos administracijos Prevencijos ir rizikos valdymo skyriaus specialistė Laura Baltulienė kartu su kolega Česlavu Marcinkevičiumi ir vėl lankėsi tarptautinėje organizacijoje Vilniaus Arkivyskupijos „Caritas“, kur susitiko su Socialinės tarnybos vadove Snieguole Rudzinskiene.  Susitikimo tikslas – 2019 metų pirmąjį pusmetį Lietuvos transporto saugos administracijos vadovų, darbuotojų gautų dovanų (užrašinės, paveikslėliai, molinės dekoracijos ir pan.) atidavimas labdarai. Džiugu, kad Nulinė dovanų politika yra veiksminga, nes daugiausiai labdarai perduodamų dovanų buvo gautos oficialių susitikimų metu kaip reprezentacinės dovanos ir tik kelios jų - kaip padėka darbuotojui už atliktą darbą.

Džiaugiamės galėdami prisidėti prie tarptautinės organizacijos „Caritas“ veiklos!

 

 

STT mokymai Vilniuje

       2019 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos transporto saugos adminitracijos atstovai dalyvavo STT organizuojamuose mokymuose "Antikorupcinės aplinkos kūrimas viešajame sektoriuje". Šį kartą kolegos turėjo galimybę ne tik klausytis lektoriaus, bet ir dirbti grupėse, atlikt praktinius pratimus ir pasidalinti jau turimomis savo žiniomis šioje srityje.

    

 

 

 

VALSTYBĖS TARNYBOS DEPARTAMENTO mokymai Vilniuje

     2019 m. rugsėjo 5 d. ir 11 d. Lietuvos transporto saugos adminitracijos atstovai dalyvavo Valstybės tarnybos departamento organizuojamuose mokymuose " „Tarnybinė (profesinė) etika ir korupcijos prevencija viešųjų pirkimų, įdarbinimo, ES ir paramos lėšų skirstymo ir naudojimo bei sveikatos apsaugos srityse dirbantiems valstybės tarnautojams". Mokymus vedė Arūnas Norkus, Elanas Jablonskas ir Radvilė Masiulionienė. Mokymų metu buvo aptarta tarnybinės (profesinės) etikos ir korupcijos samprata, turinys, korupcijos apraiškos ir jas sąlygjantys veiksniai, korupcino pobūdžio teisės aktų pažeidimai,  korupcijos ir etikos pažeidimų viešųjų pirkimų, įdarbinimo, ES ir paramos lėšų skirstymo ir naudojimo bei sveikatos apsaugos srityse. Kolegos atliko praktines užduotis, pildė testus, o mokymų pabaigoje aptarė gautus rezultatus ir pasidalino institucine patirtimi.

                                                                                                                 

 

 

VYRIAUSIOSIOS TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJOS (VTEK) mokymai Vilniuje

       2019 m. birželio 27 d. Lietuvos transporto saugos adminitracijos vadovybė, departamentų, skyrių, padalinių vadovai, dalyvavo VTEK organizuojamuose mokymuose. Mokymus vedė VTEK atstovai - Artūras Paliušis, Inga Pankienė ir kt. Lektoriai aptarė tarnybinės etikos svarbą ir įgyvendinimą, interesų derinimą bei galimus interesų konfliktus, interesų derinimo pažeidimų tyrimus, jų etapus ir praktines problemas. Bene didžiausio dėmesio, kolegų tarpe, susilaukė privačių interesų deklaravimo tema ir jos aktualijos - reglamentavimas, problemos ir jų sprendimai.

                                                                                                                          

 

Susitikimas su STT ir kitų valstybės institucijų atstovais Vilniuje

        2019 m. birželio 19 d. Lietuvos transporto saugos administracija pristatė kovos su korupciją patirtį ir ja pasidalino su STT ir kitų valstybės institucijų valstybės tarnautojais, atsakingais už korupcijos prevenciją. Džiaugiamės, kad LTSA įgyvendintų skaidrumo politikos priemonių ir pasiektų rezultatų pagrindu galime būti puikiu teigiamų pokyčių pavyzdžiu susisiekimo sektoriuje.

 

 

Mokymai "Pranešėjų apsauga. Kas ir kam tai?" Vilniuje

        2019 m. gegužės 21 d. Lietuvos transporto saugos adminitracijos vadovybė, departamentų, skyrių, padalinių vadovai, darbuotojai bei VšĮ Transporto kompetencijų agentūros darbuotojai dalyvavo LTSA Prevencijos ir rizikos valdymo skyriaus surengtuose korupcijos prevencijos mokymuose "Pranešėjų apsauga. Kas ir kam tai?". Mokymus vedė LR Generalinės prokuratūros atstovė Gintarė Bliujienė. Lektorė pristatė pranešėjų apsaugos įstatymo priėmimo reikšmę ir svarbą, akcentavo esmines pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas, pasidalino pranešėjų apsaugos praktika užsienio šalyse ir besiklostančią praktiką Lietuvoje.  

 

2019 m. birželio 27 d. Vilniuje, suplanuoti VTEK mokymai. Numatytos temos:

  • Tarnybinė etika: jos reglamentavimas, įgyvendinimas ir kontrolė;
  • Interesų derinimas bei interesų konfliktai: jų atpažinimas ir valdymas;
  • Interesų derinimo pažeidimų tyrimai: reglamentavimas, etapai ir praktinės problemos;
  • Privačių interesų deklaravimas: reglamentavimas, problemos ir jų sprendimas;
  • Lobistinė veikla: reglamentavimas, interesų konfliktai, problemos ir jų sprendimas.

 

 

Mokymai "Bendroji korupcijos prevencija" Vilniuje

     2019 m. balandžio 16 d. Lietuvos transporto saugos adminitracijos vadovybė, departamentų, skyrių, padalinių vadovai bei darbuotojai dalyvavo LTSA Prevencijos ir rizikos valdymo skyriaus darbuotojų surengtuose korupcijos prevencijos mokymuose "Bendroji korupcijos prevencija". Mokymus vedė Policijos Imuniteto valdybos viršininkas Elanas Jablonskas, kuris pasidalino gerąja policijos praktika, situacijomis korupcijos prevencijos srityje, aptarė būdus, kuriuos taikant buvo siekta suvaldyti korupciją policijoje. Diskutavome apie galimas priemones organizacijoje, kurias taikant būtų ugdoma aukšta organizacijos kultūra, atsparumas korupcijai bei jos apraiškoms, kas sąlygoja teigiamą organizacijos veiklos vertinimą ir visuomenės pasitikėjimą ja.

 

Artimiausiu metu korupcijos prevencijos mokymai suplanuoti 2019 m. gegužės 21 d. Vilniuje, tema - "Pranešėjų apsauga. Kas ir kam tai?"

 

 

 

Pasaulio konkurencingumo reitinge Lietuvai 40 vieta

     Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtame konkurencingumo reitinge 2018 m. Lietuvai skirta 40 vieta tarp kitų 140 pasaulio valstybių. Tai dviem pozicijomis žemiau nei 2017 m., aštuoniomis pozicijomis žemiau nei Estija, bet dviem laipteliais aukščiau už Latviją. Poziciją šiame reitinge lemia pokyčiai pačioje valstybėje bei bendros pasaulio tendencijos – spartesni ir efektyvesni pokyčiai svetur stumteli stagnuojančių valstybių reitingus žemyn. Be kitų rodiklių, konkurencinį pranašumą suteikia ir stipri antikorupcinė aplinka.

    Į aukštesnę poziciją Lietuvą kilsteli biudžeto skaidrumo (27 vieta), žiniasklaidos laisvės (32 vieta) ir korupcijos paplitimo (35 vieta) vertinimai. Biudžeto skaidrumas, t. y. kiek informacijos apie valstybės biudžetą ir išlaidas yra vieša, Lietuvoje yra vertinamas geriau nei Baltijos kaimynėse. Estijai pagal šį matą skirta 36, Latvijai 77 vietos. Tuo tarpu žiniasklaidos laisvės rodiklis Lietuvoje vis dar išlieka mažesnis nei Estijoje (12 vieta) ir Latvijoje (22 vieta), be to įvertinimas mažesnis nei praėjusiais metais. Korupcijos paplitimas Lietuvoje ir Latvijoje yra panašus (Latvijai skirta 37 vieta), o štai Estija nuo kaimyninių atitrūkusi į 21 poziciją. Be to, Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas, kuriuo remiasi konkurencingumo vertinimas, nesikeitė nuo 2015 m.

Naudota informacija iš STT pranešimo.

 

 

„Galbūt teigiamas požiūris neišspręs visų problemų, tačiau įtikins pakankamai žmonių, kad verta įdėti pastangų“.   H. Albright

        2019 m. kovo 25 d. Lietuvos transporto saugos administracijos Prevencijos ir rizikos valdymo skyriaus specialistė Laura Baltulienė kartu su kolega Česlavu Marcinkevičiumi lankėsi tarptautinėje organizacijoje Vilniaus Arkivyskupijos „Caritas“, kur susitiko su Socialinės tarnybos vadove Snieguole Rudzinskiene.  Susitikimo tikslas – 2018–2019 metais Lietuvos transporto saugos administracijos vadovų, darbuotojų gautų dovanų (kalendoriai, saldumynai, užrašinės, įvairios reprezentacinės dovanos) atidavimas labdarai.

Džiaugiamės galėdami prisidėti prie tarptautinės organizacijos „Caritas“ veiklos ir žmonių šypsenų!

 

 

„LIETUVOS KORUPCIJOS ŽEMĖLAPIS 2018“

      Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) savo iniciatyva atlikto tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2018“. Tyrimo duomenys atskleidė, kad Lietuvoje gerėja bendras korupcijos situacijos vertinimas, mažėja visuomenės korupcinė patirtis, tačiau matoma antikorupcinio potencialo silpnėjimo tendencija.

     Apklaustos tikslinės grupės (Lietuvos gyventojai, verslo atstovai, valstybės tarnautojai) manė, kad korupcijos mastai per metus sumažėjo ir teigiamai vertino korupcijos masto pokyčių tendencijas:

  • 2018 m. 39 proc. valstybės tarnautojų (3 proc. daugiau nei 2016 m.);
  • 31 proc. verslo atstovų (13 proc. daugiau nei 2016 m.);
  • 22 proc. gyventojų (12 proc. daugiau nei 2016 m.).

     Gyventojų nuomone, labiausiai korumpuotos institucijos yra:

  • sveikatos apsaugos institucijos (50 proc.);
  • Seimas (32 proc.);
  • teismai (27 proc.).

      Rizikingiausios sritys, kuriose labiausiai siekiama daryti įtaką sprendimų priėmimui, įmonių vadovų vertinimu, yra farmacija, statyba ir energetika.

      Tyrimo rezultatai parodė, kad gyventojų korupcinė patirtis mažėja. 12 proc. Lietuvos gyventojų atsakė, kad 2018 m. bent kartą davė kyšį. Tai yra perpus mažiau nei prieš 4 metus. Valstybės tarnautojų atveju – kyšį davė 4 proc., o per 5 metus kas dešimtas tarnautojas sulaukė bent vieno siūlymo neteisėtai atsilyginti.

       Atkreiptinas dėmesys, kad 23 proc. įmonių vadovų teigė, kad korupcija Lietuvoje daro neigiamą įtaką jų verslo pajamoms. Beveik kas ketvirtas verslo atstovas korupciją suvokia kaip kliūtį savo verslo vystymuisi. Tyrimo duomenimis, 2018 m. 8 proc. verslo atstovų davė kyšį.

       Vertinant Lietuvos antikorupcinį potencialą matyti, kad:

  • 2016 m. buvo stebimas jo stiprėjimas;
  • 2018 m. matomos jo potencialo kitimo tendencijos.

        Praėjusiais metais apie korupciją buvo pasirengę pranešti:

  • 17 proc. gyventojų (6 proc. mažiau nei 2016 m.);
  • 32 proc. įmonių vadovų (3 proc. mažiau nei 2016 m.);
  • 54 proc. valstybės tarnautojų (12 proc. daugiau nei 2016 m.)

      „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2018“ atskleidė, kad nors ir mažėja visuomenės tiesioginė korupcinė patirtis, tačiau asmenys nepakankamai įsitraukia į antikorupcinę veiklą.  Akivaizdus korupcijos masto mažėjimas bus matomas tik tada, kai visuomenė jaus atsakomybę netoleruoti korupcijos.

(Tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2018“ STT iniciatyva atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ 2018 m. gruodžio–2019 m. sausio mėnesiais. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 Lietuvos gyventojai, 501 verslo įmonių vadovas, 507 valstybės tarnautojai).

Naudota informacija iš STT pranešimo.

 

 

 

LIETUVAI SKIRTA 38 VIETA

        2018 m. „Transparency International“ (TI) Korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrime Lietuvai skirta 38 vieta 180 šalių sąraše. Kaip ir pernai, mūsų valstybei skirti 59 balai iš 100 galimų. Lietuva užima 18 vietą iš 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių, pirmoje vietoje ES ir pasaulyje – Danija (88 balai).

      Korupcijos suvokimo indeksas (KSI) parodo, kaip šalyje suvokiama valstybės bei savivaldybių tarnautojų ir politikų korupcija. Šis indeksas nustatomas remiantis verslo atstovų apklausomis ir kitais ekspertiniais tyrimais. Esama padėtis įvertinama konkrečiu skaičiumi šimto balų skalėje nuo 0 iki 100, kur 100 balų žymi labai skaidrią valstybę, 0 – labai korumpuotą.

     Pasak STT direktoriaus Žydrūno Bartkaus, „2018 metų Korupcijos suvokimo indekso rezultatai rodo, kad per pastaruosius metus nebuvo pastebėta reikšmingesnių Lietuvos antikorupcinės aplinkos stiprėjimo ženklų. Vienas pagrindinių proveržį stabdančių veiksnių – pernelyg fragmentiškas valstybės ir savivaldos institucijų veikimas korupcijos prevencijos srityje. Tvarios antikorupcinės aplinkos formavimas yra neįmanomas be proaktyvaus viešojo sektoriaus įsitraukimo ir dalyvavimo, užtikrinant bei diegiant savikontrolės principus institucijų viduje. Institucijos turėtų skirti daugiau dėmesio korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimui. Šie rezultatai tik dar kartą patvirtina, kad Lietuvoje vis dar trūksta reikšmingų antikorupcinių permainų. Siekiant teigiamų pokyčių, būtina kompleksiškai stiprinti antikorupcinę aplinką, matyti daugiau pačių institucijų realių, pamatuojamų rezultatų“.

     Nustatant Lietuvos 2018 m. KSI remtasi devyniais šaltiniais: 1. Bertelsmann Foundation Transformation Index; 2. Bertelsmann Foundation Sustainable Governance Indicators; 3. IMD World Competitiveness Yearbook; 4. Political Risk Services International Country Risk Guide (ICRG); 5. World Economic Forum Executive Opinion Survey (EOS); 6. Economist Intelligence Unit. Country Risk Ratings; 7. Global Insight Country Risk Ratings; 8. Freedom House Nations in Transit, 9. Varieties of Democracy Project.

        Naudota informacija iš Transparency International Lietuvos skyriaus ir STT pranešimų

 

 

Pranešusiųjų apie korupciją apsaugai – Pranešėjų apsaugos įstatymas

      Nuo 2019-ųjų sausio 1 d. Lietuvoje pradeda veikti Pranešėjų apsaugos įstatymas, numatantis asmenų, pranešusių apie įstatymų pažeidimus, teisinės apsaugos pagrindus ir formas, skatinimo ir pagalbos pranešėjams priemones, kt. garantijas.

Kas gali tapti pranešėju?

Pranešėjas – asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria jį sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.), ir kurį kompetentinga institucija (Lietuvos Respublikos prokuratūra) pripažįsta pranešėju.

 Dėl ko pranešėjas gali kreiptis?

Dėl rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos, administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo ar darbo pareigų pažeidimo, dėl šiurkštaus privalomų profesinės etikos normų pažeidimo apie kuriuos pranešėjas sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo ar sutartinių santykių.

Informacija apie pažeidimus teikiama siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Informacijos pateikimas siekiant apginti išskirtinai asmeninius interesus nelaikomas pranešimu.

Informacija apie pažeidimus teikiama dėl:

- pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;

- pavojaus aplinkai;

-  kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;

-  neteisėtos veiklos finansavimo;

-  neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;

- neteisėtu būdu įgyto turto;

-  padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;

-  kitų pažeidimų.

Kaip galima pateikti informaciją apie galimai padarytą pažeidimą?

Asmuo informaciją apie pažeidimą gali pateikti:

  • įstaigos vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu;
  • kompetentingai institucijai (Lietuvos Respublikos prokuratūrai) tiesiogiai;
  • viešai.

Kokia forma ir būdais galima pateikti informaciją?

  • Informacija apie pažeidimus pateikiama raštu. Asmuo turi užpildyti patvirtintos formos pranešimą.

Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą, pranešimą Prokuratūrai teikia šiais būdais:

       1. Tiesiogiai atvykęs į (pasirinktinai):

  • Generalinę prokuratūrą (Rinktinės g. 5A, 01515 Vilnius);
  • Vilniaus apygardos prokuratūrą (Rinktinės g. 5 A, 01515 Vilnius);
  • Kauno apygardos prokuratūrą (Laisvės ai. 32, 44240 Kaunas);
  • Klaipėdos apygardos prokuratūrą (Vilties g. 12, 92231 Klaipėda);
  • Panevėžio apygardos prokuratūrą (Respublikos g. 54, 35173 Panevėžys);
  • Šiaulių apygardos prokuratūrą (Dvaro g. 90, 76240 Šiauliai).

       2. Atsiųsdamas pranešimą 1 punkte nurodytais adresais paštu.

       3. Atsiųsdamas pranešimą Generalinės prokuratūros elektroninio pašto adresu praneseju.apsauga@prokuraturos.lt.

Ar galima pateikti informaciją Prokuratūrai laisva forma? Kokia informacija turi būti nurodyta pranešime?

Taip. Asmuo gali pateikti ir laisvos formos pranešimą, tačiau jis privalo nurodyti, kad pranešimas  teikiamas vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymu.

Pranešime turi būti nurodomos:

- konkrečios faktinės pažeidimo aplinkybės; asmuo, kuris rengiasi, dalyvauja ar dalyvavo darant pažeidimą;

- informacija, ar apie šį pažeidimą asmuo jau pranešė, jeigu pranešė, kam buvo pranešta, ar buvo gautas atsakymas;

- pareiškimą teikiančio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji (korespondencijos gavimo) vieta ar elektroninio pašto adresas ir kiti duomenys ryšiui palaikyti;

- jei įmanoma, prie pranešimo pridedami rašytiniai ar kitokie turimi duomenys apie pažeidimą.

Ar galima tapti pranešėju neatskleidžiant savo tapatybės?

Ne. Pranešime asmuo turi nurodyti savo vardą, pavardę, kontaktinius duomenis.

Ar visais atvejais bus pradėtas pranešimo tyrimas?

Ne. Pranešimai netiriami, jeigu:

       1. pranešimas grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančia informacija;

       2. asmuo į prokuratūrą kreipiasi pakartotinai dėl tų pačių aplinkybių, kai prieš tai pateikta informacija apie pažeidimą šiame įstatyme nustatyta tvarka buvo išnagrinėta ir dėl jos priimtas sprendimas.

Ar pranešėjui bus pranešta apie pranešimo tyrimą ir jo rezultatus?

Taip. Prokuratūra, baigusi pranešėjo pateiktos informacijos apie pažeidimą tyrimą ir priėmusi sprendimus arba gavusi informaciją iš kitos pranešimą nagrinėjusios institucijos apie pranešimo nagrinėjimo rezultatus, apie tai praneša pranešėjui.

Ar pranešėjas galės pateikti skundą, jei bus priimtas sprendimas nenagrinėti pranešimo pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą? Kam?

Taip. Sprendimas nenagrinėti pranešimo gali būti skundžiamas sprendimą priėmusio prokuroro tiesioginiam vadovui Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

Jei bus atsisakyta pripažinti asmenį pranešėju,  ar pranešėjas galės pateikti skundą? Kam?
Taip. Prokuratūros sprendimas nepripažinti asmens pranešėju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

Kaip bus užtikrinamas pranešėjo konfidencialumas?

Asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimus, konfidencialumas užtikrinamas tiek, kiek tai yra objektyviai įmanoma atsižvelgiant į pateiktus duomenis ir jų ryšį su pranešėju.
Pranešėjo duomenys gali būti pateikti tik asmeniui arba institucijai, nagrinėjantiems informaciją apie pažeidimą. Informacija apie pranešėjus tyrime nedalyvaujantiems asmenims negali būti teikiama.
Kada bus užtikrinamas pranešėjo anonimiškumas / konfidencialumas?

  • nuo pranešimo gavimo momento, kai pranešimas atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus;
  • nuo asmens pripažinimo pranešėju momento, kai pateikiama informacija yra svarbi ir reikšminga, bet pranešama nesilaikant pranešimo formos reikalavimų.

Ar visais atvejais bus užtikrinamas konfidencialumas?

Ne. Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:

- to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą;

- asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.

Kokios apsaugos ir pagalbos priemonės pranešėjams bus taikomos pagal įstatymą?
Nuo informacijos pateikimo dienos draudžiama:

- Daryti neigiamą poveikį pranešėjui (atleisti tokį asmenį iš darbo ar tarnybos, perkelti į žemesnes pareigas ar kitą darbo vietą, bauginti, priekabiauti, diskriminuoti, grasinti susidoroti, apriboti karjeros galimybes, sumažinti darbo užmokestį, pakeisti darbo laiką, kelti abejones dėl kompetencijos, perduoti neigiamą informaciją apie jį tretiesiems asmenims, panaikinti teisę dirbti su valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančia informacija, arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones);

- Daryti neigiamą poveikį pranešėjo šeimos nariams (dirbantiems įstaigoje arba kitame su įstaiga subordinaciniais ryšiais susijusiame juridiniame asmenyje).

Nuo informacijos pateikimo dienos pranešėjui, jo prašymu, suteikiama:

- Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka) neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti.

Nuo informacijos pateikimo dienos pranešėjas, pats dalyvavęs darant pažeidimus ir apie tai pranešęs:

-   Gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės (baudžiamosios, administracinės, drausminės ir pan.) už dalyvavimą darant šiuos pažeidimus.

Ar institucija, įstaiga, apie kurią pranešėjas pranešė, bus informuota (ir kada) apie tokį faktą?
Ne. Institucija ar įstaiga apie faktą, kad pranešėjas pateikė informaciją, informuojama nebus. Tyrimo atlikimo metu, siekiant objektyviai įvertinti informaciją, galimai institucijos ar įstaigos bus prašoma pateikti dokumentus ar kitokio pobūdžio informaciją, tačiau visais atvejais privaloma užtikrinti konfidencialumą.

Ar pranešėjas atsako už jo pateiktos informacijos teisingumą?

Taip. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo, atsako tik tokiu atveju, jei įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija yra teisinga.

Ką daryti, jei pateikus pranešimą pranešėjas patirs jo nurodyto asmens poveikį?
Tokiu atveju pranešėjas turėtų kreiptis į Prokuratūrą ir apie tai pranešti. 

Pranešimą dėl daromo neigiamo poveikio pranešėjas gali pateikti:

     1. Tiesiogiai atvykęs į prokuratūrą (pasirinktinai):

  • Generalinę prokuratūrą (Rinktinės g. 5A, 01515 Vilnius);
  • Vilniaus apygardos prokuratūrą (Rinktinės g. 5 A, 01515 Vilnius);
  • Kauno apygardos prokuratūrą (Laisvės ai. 32, 44240 Kaunas);
  • Klaipėdos apygardos prokuratūrą (Vilties g. 12, 92231 Klaipėda);
  • Panevėžio apygardos prokuratūrą (Respublikos g. 54, 35173 Panevėžys);
  • Šiaulių apygardos prokuratūrą (Dvaro g. 90, 76240 Šiauliai).

     2. Siųsdamas tokį  pranešimą aukščiau nurodytais adresais paštu,

     3. Pateikdamas  šį pranešimą Generalinės prokuratūros elektroninio pašto adresu praneseju.apsauga@prokuraturos.lt.

Ar pranešėjo nurodomas asmuo sužinos, kas apie jį buvo pranešta, jei informacija tyrimo metu nepasitvirtins?

Taip. Konfidencialumas proceso metu bus užtikrinamas tiek, kiek tai yra objektyviai įmanoma atsižvelgiant į pateiktus duomenis ir jų ryšį su pranešėju.

Ar visi pranešėjai gaus numatytą piniginį atlygį? Už ką, kada, kiek ir kas jį mokės?

Asmuo, turi galimybę gauti:

- atlyginimą už pateiktą vertingą informaciją;

- kompensaciją už patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl pateikto pranešimo.

Pranešėjas, pageidaujantis gauti atlyginimą arba kompensaciją, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai teikia nustatytos formos prašymą:

Prašymą nagrinėja generalinio prokuroro sudaryta komisija, teikianti išvadą dėl:

-  atlyginimo sumos;

-  kompensacijos sumos ;

- atsisakymo mokėti atlyginimą.

Galutinį sprendimą priima generalinis prokuroras.

Sprendimas dėl atlygimo ar kompensacijos išmokėjimo turi būti priimamas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

Atlyginimas ar kompensacija pervedami į pranešėjo sąskaitą ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos.


Paminėta Tarptautinė antikorupcijos diena

Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojai gruodžio 7 d. minėjo Tarptautinę antikorupcijos dieną. Nuo pat ankstaus ryto LTSA darbuotojai buvo vaišinami skaidrumo vitaminais, dalyvavo antikorupcinėje viktorinoje bei paskaitoje, kurios metu sužinojo įdomios informacijos apie psichologinius kyšininkavimo aspektus.

Nuo lapkričio 20 d. iki gruodžio 5 d. darbuotojus kvietėme teikti antikorupcines iniciatyvas, kurios Lietuvos transporto saugos administracijos klientams ir darbuotojams deklaruotų požiūrį į skaidrumą. Geriausias iniciatyvas pateikę darbuotojai buvo apdovanoti, o jų iniciatyvos artimiausiu metu bus įgyvendintos. 

 

    Kas ir kaip yra atsakingi, kad Lietuvos transporto saugos administracijoje veiktų antikorupcinė politika ir sistema?

   Pasisakydami prieš korupciją ir kyšininkavimą savo veiklą grindžiame Nulinės tolerancijos korupcijai politika ir vadovaujamės tarptautinio standarto ISO 37001:2016 „Antikorupcinės vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės rekomendacijomis ne tik kurdami, bet ir įgyvendindami, prižiūrėdami ir gerindami vykdomą antikorupcinę politiką.

     Kadangi organizacijos skiriasi, LTSA Prevencijos ir rizikos valdymo skyrius užtikrina, kad visi taikomi veiksmai, atsižvelgus į aplinkybes, būtų pagrįsti ir proporcingi. Antikorupcinės atitikties funkciją įgyvendinantys specialistai yra atsakingi ir įgalioti užtikrinti antikorupcinės politikos ir sistemos veikimą.

     Gavus pranešimą apie įtariamą ar faktinę korupciją bei antikorupcinių kontrolės priemonių pažeidimus, pirmiausia įvertinami žinomi faktai ir galimos problemos rimtumas. Pradedamas tyrimas. Jį atlieka su kilusia problema nesusijęs asmuo – Prevencijos ir rizikos valdymo skyriaus specialistas.

     Atliekant tyrimą, visi būtini įrodymai surenkami:

  1. siekiant nustatyti kuo daugiau faktų ir reikiamos informacijos;
  2. vienoje vietoje sukaupiant visus reikiamus dokumentus ir įrodymus;
  3. gaunant liudytojų parodymus;
  4. prašant (jei įmanoma ir pagrįsta) rašytinių ataskaitų, paaiškinimų apie problemą su jas teikiančių asmenų parašais;

     Atliekant tyrimą, atsižvelgiama į tokius veiksnius: taikomus teisės aktus, darbuotojų saugą, garbės ir orumo įžeidimo riziką, pranešimus teikiančių asmenų ir kitų susijusių arba pranešime nurodytų asmenų apsaugą, galimus finansinius nuostolius, žalą organizacijos ir pavienių asmenų reputacijai, teisinę pareigą teikti pranešimus valdžios institucijoms, pranešimo naudą organizacijai, tyrimo konfidencialumo išsaugojimą, kol bus nustatyti faktai, taip pat visapusišką personalo bendradarbiavimą.

     Tyrimo rezultatai pateikiami LTSA direktoriui ir pristatomi kitiems Prevencijos ir rizikos valdymo skyriaus specialistams. Jei, užbaigus tyrimą, sprendimui priimti informacijos pakanka, toliau atliekami šie veiksmai: pašalinamos aplinkybės, tapusios korupcijos atsiradimo priežastimi, grąžinama arba reikalaujama grąžinti gautą netinkamą naudą, taikomos drausminės nuobaudos atsakingiems darbuotojams (nuo įspėjimo iki atleidimo), apie ištirtą atvejį pranešama atitinkamoms valdžios institucijoms ir imamasi priemonių siekiant išvengti visų įmanomų padarinių. 

 

Lietuvos transporto saugos administracijos nulinės tolerancijos korupcijai politiką papildė Darbuotojo anketa

2018 m. liepą, Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – LTSA) nulinės tolerancijos korupcijai politika papildyta 3 priedu „Darbuotojo anketa“ (toliau – anketa). Šios anketos tikslas – padėti nustatyti LTSA valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį (toliau – darbuotojai) sąsajas su LTSA kontroliuojamais ūkio subjektais bei LTSA jau dirbančiais asmenimis ir kt. Anketą pildys visi LTSA dirbantys asmenys, o joje pateikta informacija padės išvengti galimų interesų konfliktų skiriant LTSA darbuotojus atlikti ūkio subjektų patikrinimus arba nustatant jų pavaldumą kitiems LTSA darbuotojams ir kt. Visą anketą rasite čia.

Korupcijos prevencijos mokymai Klaipėdoje

           2018 m. vasario  22 d. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – LTSA) Klaipėdos geografinio padalinio darbuotojai dalyvavo LTSA Prevencijos ir rizikos valdymo skyriaus darbuotojų rengtuose korupcijos prevencijos mokymuose. Mokymų metu buvo aptarta:

  • Nulinės tolerancijos korupcijai svarba LTSA.
  • Kas yra dovana ir kas yra kyšis?  Kodėl  itin svarbu juos atskirti?
  • Veiksmai, kurių  turi imtis LTSA dirbantis asmuo, jeigu jam siūlomas kyšis.
  • Kokias dovanas gali priimti valstybės tarnautojas ir kokius veiksmus turi atlikti priėmęs leidžiamą dovaną?

Artimiausiu metu Korupcijos prevencijos mokymai kitomis, aktualiomis, temomis.

Lietuvos transporto saugos administracijoje toleruojama tik žodinė padėka

         Norėdami padėkoti už Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – LTSA) darbuotojo suteiktas paslaugas nuoširdžiai ištarkite ačiū.

         Primename, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, negali priimti dovanų ar paslaugų arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.          

         Dėl bandymo papirkti LTSA dirbantį asmenį, bendradarbiaujant su Specialiųjų tyrimų tarnyba bei kitomis institucijomis, pradedami ikiteisminiai tyrimai.

         Siekiant užtikrinti LTSA vykdomos veiklos skaidrumą, visos LTSA gautos dovanos registruojamos viešajame Gautų dovanų registracijos žurnale

Korupcijos prevencijos mokymai Šiauliuose ir Panevėžyje

           2017 m. lapkričio 15 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – VKTI) Administracinių paslaugų ir Transporto veiklos priežiūros departamentų Šiaulių ir Panevėžio skyrių darbuotojai dalyvavo VKTI Prevencijos ir rizikos valdymo skyriaus darbuotojų rengtuose korupcijos prevencijos mokymuose. Mokymų metu buvo aptarta:

  • Nulinės tolerancijos korupcijai svarba VKTI.
  • Dažniausiai fiksuojami korupciniai pažeidimai valstybės tarnyboje.
  • Kas yra dovana ir kas yra kyšis?  Kodėl  itin svarbu juos atskirti?
  • Veiksmai, kurių  turi imtis VKTI dirbantis asmuo, jeigu jam siūlomas kyšis.
  • Kokias dovanas gali priimti valstybės tarnautojas ir kokius veiksmus turi atlikti priėmęs leidžiamą dovaną?

Artimiausiu metu Korupcijos prevencijos mokymai vyks ir kituose VKTI padaliniuose. 

 

 

Pakeista Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje prie Susisiekimo ministerijos galiojusi Pranešimų, gautų pasitikėjimo telefonu ar pasitikėjimo elektroniniu paštu, registravimo ir nagrinėjimo tvarka

Informuojame, kad 2017 m. spalio 27 d. priimtas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymas Nr. 2BE-188  „Dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pranešimų, gautų pasitikėjimo telefonu ar pasitikėjimo elektroniniu paštu, registravimo ir nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“, kuriuo pakeista iki tol galiojusi Pranešimų, gautų pasitikėjimo telefonu ar pasitikėjimo elektroniniu paštu, registravimo ir nagrinėjimo tvarka.

Kaip ir anksčiau, pranešimus apie Inspekcijos darbuotojų galimai atliktas ar ketinamas atlikti neteisėtas veikas ar neveikimą galima pateikti pasitikėjimo telefonu 8 687 45 533 arba pasitikėjimo elektroniniu paštu pasitikiu@vkti.gov.lt. Pažymime, kad pasitikėjimo telefone įdiegta autoatsakiklio ir pranešimo įrašymo funkcija, todėl informacija abiem pranešimų kanalais priimama visa parą.

Su gautais pranešimais susipažįsta Prevencijos ir rizikos valdymo skyrius, kuris nagrinėja pateiktą informaciją bei imasi priemonių dėl tarnybinės atsakomybės taikymo atsakingiems asmenims. Kondicencialumas garantuojamas. 

PRIMENAME. Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia šmeižti ar melagingai kaltinti asmenį nusikaltimo įvykdymu. Už tokius veiksmus numatyta baudžiamoji atsakomybė.

 

 

Korupcijos prevencijos mokymai Kaune

2017 m. spalio 5 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau –VKTI) Administracinių paslaugų ir Transporto veiklos priežiūros departamentų Kauno skyrių darbuotojai dalyvavo VKTI Prevencijos ir rizikos valdymo skyriaus darbuotojų surengtuose korupcijos prevencijos mokymuose. Mokymų metu buvo aptarta:

  • korupcijos kilmė;
  • korupcijos paplitimas įvairiose veiklos srityse;
  • verslo subjektų požiūris į korupciją;
  • VKTI galiojanti nulinė dovanų politika.

Artimiausiu metu korupcijos prevencijos mokymai vyks ir kituose VKTI struktūriniuose padaliniuose.

Geriausia padėka – ačiū

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija) veikla grindžiama profesionalumu, atvirumu ir skaidrumu. Mes su klientais bendraujame geranoriškai, priimame aiškius sprendimus ir veiklą vykdome skaidriai. Siekiame, kad ir mūsų Klientai laikytųsi tokių pat principų.

Inspekcija primena, kad bet koks bandymas papirkti yra nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnis), už kurią gresia baudžiamoji atsakomybė: bauda, areštas arba laisvės atėmimas. Bandymas papirkti nesukuria jokios pridėtinės vertės, o jo pasekmės visada yra neigiamos.

Primename, kad geriausias būdas atsidėkoti už greitai ir kokybiškai Inspekcijos darbuotojų suteiktas paslaugas – nuoširdžiai padėkoti.

Mes visada pasirengę Jums padėti!

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-09-27