BDAR

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


2019 m.

LIETUVAI SKIRTA 38 VIETA


2018 m. „Transparency International“ (TI) Korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrime Lietuvai skirta 38 vieta 180 šalių sąraše. Kaip ir pernai, mūsų valstybei skirti 59 balai iš 100 galimų. Lietuva užima 18 vietą iš 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių, pirmoje vietoje ES ir pasaulyje – Danija (88 balai).

Korupcijos suvokimo indeksas (KSI) parodo, kaip šalyje suvokiama valstybės bei savivaldybių tarnautojų ir politikų korupcija. Šis indeksas nustatomas remiantis verslo atstovų apklausomis ir kitais ekspertiniais tyrimais. Esama padėtis įvertinama konkrečiu skaičiumi šimto balų skalėje nuo 0 iki 100, kur 100 balų žymi labai skaidrią valstybę, 0 – labai korumpuotą.

Pasak STT direktoriaus Žydrūno Bartkaus, „2018 metų Korupcijos suvokimo indekso rezultatai rodo, kad per pastaruosius metus nebuvo pastebėta reikšmingesnių Lietuvos antikorupcinės aplinkos stiprėjimo ženklų. Vienas pagrindinių proveržį stabdančių veiksnių – pernelyg fragmentiškas valstybės ir savivaldos institucijų veikimas korupcijos prevencijos srityje. Tvarios antikorupcinės aplinkos formavimas yra neįmanomas be proaktyvaus viešojo sektoriaus įsitraukimo ir dalyvavimo, užtikrinant bei diegiant savikontrolės principus institucijų viduje. Institucijos turėtų skirti daugiau dėmesio korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimui. Šie rezultatai tik dar kartą patvirtina, kad Lietuvoje vis dar trūksta reikšmingų antikorupcinių permainų. Siekiant teigiamų pokyčių, būtina kompleksiškai stiprinti antikorupcinę aplinką, matyti daugiau pačių institucijų realių, pamatuojamų rezultatų“.

Nustatant Lietuvos 2018 m. KSI remtasi devyniais šaltiniais: 1. Bertelsmann Foundation Transformation Index; 2. Bertelsmann Foundation Sustainable Governance Indicators; 3. IMD World Competitiveness Yearbook; 4. Political Risk Services International Country Risk Guide (ICRG); 5. World Economic Forum Executive Opinion Survey (EOS); 6. Economist Intelligence Unit. Country Risk Ratings; 7. Global Insight Country Risk Ratings; 8. Freedom House Nations in Transit, 9. Varieties of Democracy Project.

        Informacija naudota iš Transparency International Lietuvos skyriaus ir STT pranešimų.

 

„LIETUVOS KORUPCIJOS ŽEMĖLAPIS 2018“


      Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) savo iniciatyva atlikto tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2018“. Tyrimo duomenys atskleidė, kad Lietuvoje gerėja bendras korupcijos situacijos vertinimas, mažėja visuomenės korupcinė patirtis, tačiau matoma antikorupcinio potencialo silpnėjimo tendencija.

     Apklaustos tikslinės grupės (Lietuvos gyventojai, verslo atstovai, valstybės tarnautojai) manė, kad korupcijos mastai per metus sumažėjo ir teigiamai vertino korupcijos masto pokyčių tendencijas:

  • 2018 m. 39 proc. valstybės tarnautojų (3 proc. daugiau nei 2016 m.);
  • 31 proc. verslo atstovų (13 proc. daugiau nei 2016 m.);
  • 22 proc. gyventojų (12 proc. daugiau nei 2016 m.).

     Gyventojų nuomone, labiausiai korumpuotos institucijos yra:

  • sveikatos apsaugos institucijos (50 proc.);
  • Seimas (32 proc.);
  • teismai (27 proc.).

      Rizikingiausios sritys, kuriose labiausiai siekiama daryti įtaką sprendimų priėmimui, įmonių vadovų vertinimu, yra farmacija, statyba ir energetika.

      Tyrimo rezultatai parodė, kad gyventojų korupcinė patirtis mažėja. 12 proc. Lietuvos gyventojų atsakė, kad 2018 m. bent kartą davė kyšį. Tai yra perpus mažiau nei prieš 4 metus. Valstybės tarnautojų atveju – kyšį davė 4 proc., o per 5 metus kas dešimtas tarnautojas sulaukė bent vieno siūlymo neteisėtai atsilyginti.

       Atkreiptinas dėmesys, kad 23 proc. įmonių vadovų teigė, kad korupcija Lietuvoje daro neigiamą įtaką jų verslo pajamoms. Beveik kas ketvirtas verslo atstovas korupciją suvokia kaip kliūtį savo verslo vystymuisi. Tyrimo duomenimis, 2018 m. 8 proc. verslo atstovų davė kyšį.

       Vertinant Lietuvos antikorupcinį potencialą matyti, kad:

  • 2016 m. buvo stebimas jo stiprėjimas;
  • 2018 m. matomos jo potencialo kitimo tendencijos.

        Praėjusiais metais apie korupciją buvo pasirengę pranešti:

  • 17 proc. gyventojų (6 proc. mažiau nei 2016 m.);
  • 32 proc. įmonių vadovų (3 proc. mažiau nei 2016 m.);
  • 54 proc. valstybės tarnautojų (12 proc. daugiau nei 2016 m.)

      „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2018“ atskleidė, kad nors ir mažėja visuomenės tiesioginė korupcinė patirtis, tačiau asmenys nepakankamai įsitraukia į antikorupcinę veiklą.  Akivaizdus korupcijos masto mažėjimas bus matomas tik tada, kai visuomenė jaus atsakomybę netoleruoti korupcijos.

(Tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2018“ STT iniciatyva atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ 2018 m. gruodžio–2019 m. sausio mėnesiais. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 Lietuvos gyventojai, 501 verslo įmonių vadovas, 507 valstybės tarnautojai).

 

Informacija naudota iš STT pranešimo.

 

„Galbūt teigiamas požiūris neišspręs visų problemų, tačiau įtikins pakankamai žmonių, kad verta įdėti pastangų“.   H. Albright

2019 m. kovo 25 d. Lietuvos transporto saugos administracijos Prevencijos ir rizikos valdymo skyriaus specialistė Laura Baltulienė kartu su kolega Česlavu Marcinkevičiumi lankėsi tarptautinėje organizacijoje Vilniaus Arkivyskupijos „Caritas“, kur susitiko su Socialinės tarnybos vadove Snieguole Rudzinskiene.  Susitikimo tikslas – 2018–2019 metais Lietuvos transporto saugos administracijos vadovų, darbuotojų gautų dovanų (kalendoriai, saldumynai, užrašinės, įvairios reprezentacinės dovanos) atidavimas labdarai.

Džiaugiamės galėdami prisidėti prie tarptautinės organizacijos „Caritas“ veiklos ir žmonių šypsenų!

 

Pasaulio konkurencingumo reitinge Lietuvai 40 vieta


     Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtame konkurencingumo reitinge 2018 m. Lietuvai skirta 40 vieta tarp kitų 140 pasaulio valstybių. Tai dviem pozicijomis žemiau nei 2017 m., aštuoniomis pozicijomis žemiau nei Estija, bet dviem laipteliais aukščiau už Latviją. Poziciją šiame reitinge lemia pokyčiai pačioje valstybėje bei bendros pasaulio tendencijos – spartesni ir efektyvesni pokyčiai svetur stumteli stagnuojančių valstybių reitingus žemyn. Be kitų rodiklių, konkurencinį pranašumą suteikia ir stipri antikorupcinė aplinka.

    Į aukštesnę poziciją Lietuvą kilsteli biudžeto skaidrumo (27 vieta), žiniasklaidos laisvės (32 vieta) ir korupcijos paplitimo (35 vieta) vertinimai. Biudžeto skaidrumas, t. y. kiek informacijos apie valstybės biudžetą ir išlaidas yra vieša, Lietuvoje yra vertinamas geriau nei Baltijos kaimynėse. Estijai pagal šį matą skirta 36, Latvijai 77 vietos. Tuo tarpu žiniasklaidos laisvės rodiklis Lietuvoje vis dar išlieka mažesnis nei Estijoje (12 vieta) ir Latvijoje (22 vieta), be to įvertinimas mažesnis nei praėjusiais metais. Korupcijos paplitimas Lietuvoje ir Latvijoje yra panašus (Latvijai skirta 37 vieta), o štai Estija nuo kaimyninių atitrūkusi į 21 poziciją. Be to, Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas, kuriuo remiasi konkurencingumo vertinimas, nesikeitė nuo 2015 m.

Informacija naudota iš STT pranešimo.

 

Mokymai "Bendroji korupcijos prevencija" Vilniuje


 2019 m. balandžio 16 d. Lietuvos transporto saugos adminitracijos vadovybė, departamentų, skyrių, padalinių vadovai bei darbuotojai dalyvavo LTSA Prevencijos ir rizikos valdymo skyriaus darbuotojų surengtuose korupcijos prevencijos mokymuose "Bendroji korupcijos prevencija". Mokymus vedė Policijos Imuniteto valdybos viršininkas Elanas Jablonskas, kuris pasidalino gerąja policijos praktika, situacijomis korupcijos prevencijos srityje, aptarė būdus, kuriuos taikant buvo siekta suvaldyti korupciją policijoje. Diskutavome apie galimas priemones organizacijoje, kurias taikant būtų ugdoma aukšta organizacijos kultūra, atsparumas korupcijai bei jos apraiškoms, kas sąlygoja teigiamą organizacijos veiklos vertinimą ir visuomenės pasitikėjimą ja.

 

Artimiausiu metu korupcijos prevencijos mokymai suplanuoti 2019 m. gegužės 21 d. Vilniuje, tema - "Pranešėjų apsauga. Kas ir kam tai?"

 

Mokymai "Pranešėjų apsauga. Kas ir kam tai?" Vilniuje

        2019 m. gegužės 21 d. Lietuvos transporto saugos adminitracijos vadovybė, departamentų, skyrių, padalinių vadovai, darbuotojai bei VšĮ Transporto kompetencijų agentūros darbuotojai dalyvavo LTSA Prevencijos ir rizikos valdymo skyriaus surengtuose korupcijos prevencijos mokymuose "Pranešėjų apsauga. Kas ir kam tai?". Mokymus vedė LR Generalinės prokuratūros atstovė Gintarė Bliujienė. Lektorė pristatė pranešėjų apsaugos įstatymo priėmimo reikšmę ir svarbą, akcentavo esmines pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas, pasidalino pranešėjų apsaugos praktika užsienio šalyse ir besiklostančią praktiką Lietuvoje.  

 

2019 m. birželio 27 d. Vilniuje, suplanuoti VTEK mokymai. Numatytos temos:

  • Tarnybinė etika: jos reglamentavimas, įgyvendinimas ir kontrolė;
  • Interesų derinimas bei interesų konfliktai: jų atpažinimas ir valdymas;
  • Interesų derinimo pažeidimų tyrimai: reglamentavimas, etapai ir praktinės problemos;
  • Privačių interesų deklaravimas: reglamentavimas, problemos ir jų sprendimas;
  • Lobistinė veikla: reglamentavimas, interesų konfliktai, problemos ir jų sprendimas.

 

Susitikimas su STT ir kitų valstybės institucijų atstovais Vilniuje


        2019 m. birželio 19 d. Lietuvos transporto saugos administracija pristatė kovos su korupciją patirtį ir ja pasidalino su STT ir kitų valstybės institucijų valstybės tarnautojais, atsakingais už korupcijos prevenciją. Džiaugiamės, kad LTSA įgyvendintų skaidrumo politikos priemonių ir pasiektų rezultatų pagrindu galime būti puikiu teigiamų pokyčių pavyzdžiu susisiekimo sektoriuje.

 

VYRIAUSIOSIOS TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJOS (VTEK) mokymai Vilniuje


       2019 m. birželio 27 d. Lietuvos transporto saugos adminitracijos vadovybė, departamentų, skyrių, padalinių vadovai, dalyvavo VTEK organizuojamuose mokymuose. Mokymus vedė VTEK atstovai - Artūras Paliušis, Inga Pankienė ir kt. Lektoriai aptarė tarnybinės etikos svarbą ir įgyvendinimą, interesų derinimą bei galimus interesų konfliktus, interesų derinimo pažeidimų tyrimus, jų etapus ir praktines problemas. Bene didžiausio dėmesio, kolegų tarpe, susilaukė privačių interesų deklaravimo tema ir jos aktualijos - reglamentavimas, problemos ir jų sprendimai.

                                                                                                                          

 

VALSTYBĖS TARNYBOS DEPARTAMENTO mokymai Vilniuje


     2019 m. rugsėjo 5 d. ir 11 d. Lietuvos transporto saugos adminitracijos atstovai dalyvavo Valstybės tarnybos departamento organizuojamuose mokymuose " „Tarnybinė (profesinė) etika ir korupcijos prevencija viešųjų pirkimų, įdarbinimo, ES ir paramos lėšų skirstymo ir naudojimo bei sveikatos apsaugos srityse dirbantiems valstybės tarnautojams". Mokymus vedė Arūnas Norkus, Elanas Jablonskas ir Radvilė Masiulionienė. Mokymų metu buvo aptarta tarnybinės (profesinės) etikos ir korupcijos samprata, turinys, korupcijos apraiškos ir jas sąlygjantys veiksniai, korupcino pobūdžio teisės aktų pažeidimai,  korupcijos ir etikos pažeidimų viešųjų pirkimų, įdarbinimo, ES ir paramos lėšų skirstymo ir naudojimo bei sveikatos apsaugos srityse. Kolegos atliko praktines užduotis, pildė testus, o mokymų pabaigoje aptarė gautus rezultatus ir pasidalino institucine patirtimi.

                                                                                                                 

 

STT mokymai Vilniuje

       2019 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos transporto saugos adminitracijos atstovai dalyvavo STT organizuojamuose mokymuose "Antikorupcinės aplinkos kūrimas viešajame sektoriuje". Šį kartą kolegos turėjo galimybę ne tik klausytis lektoriaus, bet ir dirbti grupėse, atlikt praktinius pratimus ir pasidalinti jau turimomis savo žiniomis šioje srityje.

    

 

2019 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos transporto saugos administracijos Prevencijos ir rizikos valdymo skyriaus specialistė Laura Baltulienė kartu su kolega Česlavu Marcinkevičiumi ir vėl lankėsi tarptautinėje organizacijoje Vilniaus Arkivyskupijos „Caritas“, kur susitiko su Socialinės tarnybos vadove Snieguole Rudzinskiene.  Susitikimo tikslas – 2019 metų pirmąjį pusmetį Lietuvos transporto saugos administracijos vadovų, darbuotojų gautų dovanų (užrašinės, paveikslėliai, molinės dekoracijos ir pan.) atidavimas labdarai. Džiugu, kad Nulinė dovanų politika yra veiksminga, nes daugiausiai labdarai perduodamų dovanų buvo gautos oficialių susitikimų metu kaip reprezentacinės dovanos ir tik kelios jų - kaip padėka darbuotojui už atliktą darbą.

Džiaugiamės galėdami prisidėti prie tarptautinės organizacijos „Caritas“ veiklos!

 

II dalių mokymai Vilniuje


I d. VTEK atstovė Edita Kavoliūnienė „Privačių interesų deklaravimas, aktualijos nuo 2020-01-01 d. Interesų konfliktai“

II d. VĮ "Registrų centras“ atstovas Giedrius Cininas „VĮ Registrų centras“ patirtis diegiant viešųjų ir privačių interesų derinimo politiką“

          2019 m. lapkričio 25 d. Lietuvos transporto saugos adminitracijos vadovybė, departamentų, skyrių, padalinių vadovai, darbuotojai bei VšĮ Transporto kompetencijų agentūros darbuotojai dalyvavo LTSA Prevencijos ir rizikos valdymo skyriaus surengtuose korupcijos prevencijos mokymuose, skirtuose privačių interesų deklaravimui. Mokymus vesti buvo pakviesti du lektoriai, tai Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovė Edita Kavoliūnienė ir VĮ "Registrų centras" Prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vadovas Giedrius Cininas. Dviejų dalių mokymai buvo skirti privačių interesų sampratos suvokimui, užtvirtinimui, privačių interesų deklaravimo teisinės bazės apžvalgai, aktualijų, pasikeitimų aptarimui ir praktikos pasidalijimui šioje srityje.

 

Lietuviams svarbiausia antikorupcinė aplinka

      "Eurobarometro" apklausa rodo, kad antikorupcinės aplinkos užtikrinimas ir tobulinimas Lietuvos gyventojams yra prioritetinė sritis. Vadovaujantis apklausos duomenimis, mūsų šalies gyventojams svarbiausia, kad valdžios atstovai ir politikai nesinaudotų savo padėtimi siekdami asmeninės naudos, bet gintų viešąjį interesą. Svarba teikiama ir tinkamam nusikaltimų ištyrimui, įskaitant tuos, kuriuos įvykdė politikai arba įtakingi asmenys, ir tyrėjų atsparumui politinių ar ekonominių interesų poveikiui. Lietuva yra 21 vietoje tarp 28 ES valstybių pagal teikiamą svarbą teisės viršenybei.

Apklausos duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojams yra svarbus reagavimas į korupcijos apraiškas, nešališkas sprendimų priėmimas, įstatymų kūrimas ir taikymas, vadovaujantis etikos kodeksu ir taisyklėmis, reikalaujančiomis vengti interesų konfliktų.

Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai skiria didelį dėmesį korupcijos ištyrimo ir patraukimo atsakomybėn proceso nuolatiniam tobulinimui. Kartu tarp tobulintinų sričių išskiriami politikų interesų konfliktų valdymas bei valdžios atstovų sprendimų priėmimas viešojo intereso labui.

Anot STT direktoriaus Žydrūno Bartkaus, Lietuvos visuomenė tampa vis mažiau pakanti korupcijai. Tai rodo ne tik šis tyrimas, bet ir didėjantis gyventojų pranešimų skaičius apie galimas korupcines veikas. Taip pat matome gana aukštą korupcijos suvokimo lygį visuomenėje – visa tai lemia, kad gyventojai antikorupcinės aplinkos kūrimą laiko prioritetine sritimi.

Susipažinti su STT atlikta Lietuvos rezultatų apžvalga galite čia.

Informacija naudota iš STT pranešimo

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-07-02