BDAR

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


2021 m.

                                                                                                    LIETUVOS KORUPCIJOS ŽEMĖLAPIS 2020

         Tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2020“ duomenimis, kyšį davusių gyventojų dalis yra mažiausia nuo stebėsenos pradžios (2005 metų) – 9 proc. Kaip teigia STT direktorius Žydrūnas Bartkus „Tiek Lietuvos korupcijos žemėlapio, tiek ir korupcijos suvokimo indekso rezultatai rodo, kad turime ryžtingiau imtis priemonių, kuriant korupcijai atsparią aplinką viešajame sektoriuje, užtikrinant atvirą ir skaidrų sprendimų priėmimą. Šiuo klausimu itin svarbus vadovų vaidmuo ir lyderystė prisiimant atsakomybę dėl skaidrumo stiprinimo."

         Korupcija vis dar išlieka rimta problema. Per pastaruosius 12 mėnesių kyšį nurodė davę 9 proc. gyventojų (2019 metais – 10 proc.). Nuo 2014 metų kyšininkavimo patirtis sumažėjo 2,7 karto (2014 metais – 24 proc.). Kyšį dažniau nurodė davę 61 metų ir vyresnio amžiaus respondentai (12 proc.), rečiau – 18–35 metų amžiaus grupės respondentai (5 proc.). Kyšį davusių verslo įmonių dalis 2020 metais siekė 4 proc., valstybės tarnautojų – 1 proc. Sveikatos apsaugos sektorius išlieka sritimi, kurioje gyventojai dažniausiai susiduria su kyšio prievartavimo ir davimo rizika,

        Korupciją, kaip labai rimtą problemą valstybėje tarp kitų problemų 4-toje vietoje įvertino valstybės tarnautojai (33 proc.), 5-oje vietoje įvertino gyventojai (35 proc.) ir įmonių vadovai (30 proc.). Vertindami, ar korupcija kliūtis veikti verslui, taip nurodė du kartus mažiau – 15 proc. įmonių vadovų. 2020 metų duomenimis, visų trijų tikslinių grupių nurodytas labiausiai korumpuotų institucijų ketvertukas yra tas pats, kaip ir 2019 metais: gydymo įstaigos, teismai, Seimas ir savivaldybės. Visuomenėje, kaip labiausiai paplitusios korupcijos formos, yra įvardijamos giminaičių ir bičiulių protegavimas bei politinių partijų narių protegavimas.

         Nors visuomenė žino, kur pranešti apie korupciją, pasiryžusių tai daryti – mažai. Gyventojų, manančių, kad kyšis padeda spręsti problemas, dalis, per praėjusius metus išaugo 10 proc. ir siekia 71 proc., įmonių vadovų grupėje šis rodiklis išaugo 8 proc. ir siekia 44 proc. Susiklosčius aplinkybėms, kyšį duotų 60 proc. gyventojų, 25 proc. įmonių vadovų, 15 proc. valstybės tarnautojų. Apklausa atskleidė, kad nusiteikusi pranešti apie korupciją visuomenės dalis išlieka nepakankama. Nors pusė gyventojų (50 proc.) ir du iš trijų įmonių vadovų (66 proc.) žino, kur kreiptis norint pranešti apie korupcijos atvejį, tik vienas iš penkių gyventojų (19 proc.) ir vienas iš keturių įmonių vadovų (28 proc.) nurodė, kad apie ją praneštų. Dauguma tarnautojų žino, kur galėtų pranešti apie korupciją (88 proc.), bet realus antikorupcinis potencialas išliko kaip ir 2019 metais: apie korupciją praneštų kas antras tarnautojas (53 proc.), o tarp su korupcija susidūrusių apie tai teigė pranešę vienas iš penkių (21 proc.) valstybės tarnautojų.

       Pagrindinės priežastys, kodėl respondentai nepraneštų apie korupciją ir 2020 metais yra tos pačios, tarp gyventojų ir įmonių vadovų išliko baimė nukentėti pranešus, taip pat įsitikinimas, kad pranešus, asmenys nebus nubausti, ir manymas, kad visi žino apie korupciją, bet nepraneša.

 

                                                                   

 

Informacija naudota iš STT pranešimo.

 

 

LIETUVAI skirta ta pati 35 vieta

2020 m. „Transparency International“ (TI) Korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrime Lietuvai skirti 60 balų iš 100 galimų ir 35 vieta 180 šalių sąraše. Lietuva užima 14 vietą tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių, pernai ji buvo 15-ta.

Tiek pat balų Lietuva gavo ir 2019 metais, anksčiau 2015–2018 metais Lietuvos KSI buvo 59 balai.

„Tiek viešosios politikos ekspertai, tiek gyventojai sutinka, kad su smulkiąja korupcija Lietuvoje susiduriama vis rečiau, korupcinė patirtis visuomenėje mažėja. Tačiau vis dėlto korupcija išlieka problema Lietuvoje. Šių metų korupcijos suvokimo indekso rezultatai rodo, kad turime ryžtingiau ieškoti priemonių, kaip užtikrinti korupcijai atsparų viešąjį sektorių, skaidrų sprendimų priėmimą ir atskaitomybę valstybėje. Šių tikslų įgyvendinimui svarbu skatinti vadovus prisiimti atsakomybę už savo sričių antikorupcinę aplinką, ir mažinti viešojo sektoriaus fragmentiškumą, atveriant kuo daugiau valstybės valdomų duomenų. Nemažiau svarbu padrąsinti kiekvieną Lietuvos gyventoją susidūrus su korupcija nebijoti apie tai pranešti atsakingoms institucijoms“, – sako Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žydrūnas Bartkus.

Pirmoje vietoje pasaulyje pagal korupcijos suvokimą išlieka Danija (88 balai) ir Naujoji Zelandija (88 balai). Estija šiais metais gavo 75 balus ir pakilo į 17 vietą (2019 m. turėjo 74 balus ir 18 vietą), Latvija gavo 57 balus ir užėmė 42 vietą (2019 m. – 56 balus ir 44 vietą), Lenkija – 56 balus ir 45 vietą (2019 m. – 58 balus ir 41 vietą), Baltarusija – 47 balus ir 63 vietą (2019 m. – 45 balus ir 66 vietą), Rusija – 30 balų ir 129 vietą (2019 m. – 28 balus ir 137 vietą).

KSI vertinamas 100 balų skalėje, kur 100 balų žymi labai skaidrią valstybę, 0 – labai korumpuotą. Korupcijos mastą viešajame ir politikos sektoriuose vertina įvairių sričių ekspertai ir verslo lyderiai.

 Transparancy International rekomendacijos, būtina:

  - Didinti sprendimų priėmimo skaidrumą ir pagrįstumą;

  - Užtikrinti didesnį duomenų atvirumą;

  - Didinti gyventojų įtraukimą į sprendimų priėmimą.

Informacija naudota iš Transparency International Lietuvos skyriaus ir STT pranešimų.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-03-03