Diržo neprisisegęs keleivis avarijos metu prilygsta drambliui

Data

2019 08 12

Įvertinimas
0
Keleiviai.jpg

Kai paskutinį kartą sėsdami į taksi, autobusą ar artimojo automobilį nesisegėte saugos diržo, ar susimąstėte apie tai, kad avarijos atveju saugos diržas gali išgelbėti ne tik jus, bet ir prieš jus sėdinčius keleivius. Gale saugos diržo neprisisegęs keleivis ne tik gali lengvai iškristi pro priekinį, galinį ar šoninį stiklą, bet ir visai netikėtai mirtinai sužaloti sėdintį priekyje. Staigaus stabdymo metu gale diržo nesegintis keleivis bus nublokštas į prieš jį esantį nuo 45 iki 150 kartų stipresne jėga, ir tai tik jei neprisisegusysis yra vaikas.

Priekinėje automobilio sėdynėje sėdintys keleiviai dažniausiai segasi saugos diržus lygiai taip pat kaip ir vairuotojai. Tačiau gale sėdintys dažnai net nesusimąsto apie tai, kad, staigiai stabdant ar įvykus avarinei situacijai, jie gali sunkiai susižeisti ne tik patys, bet ir sužeisti priekyje vykstančius žmones. Dar 2013 m. šalyje vienos iš draudimo bendrovių atliktos apklausos rezultatai rodo, kad tik trečdalis automobilių keleivių, kurie važiuoja ant galinių sėdynių, segasi saugos diržus. Beveik pusė apklaustųjų nurodo, kad jie niekada nesisega saugos diržų sėdėdami automobilio gale, o 22 proc. teigia, jog sėdėdami gale segasi tik retais atvejais.

„Dažniausi keleivių pasiteisinimai, kodėl jie neužsisega saugos diržų, yra dėl skubėjimo, trumpų važiavimo atkarpų, dėl to, kad diržai varžo ar keleiviai paprasčiausiai juos pamiršta užsisegti. Kiti nemano, jog saugos diržo segėjimas gali išgelbėti gyvybę, jiems atrodo, kad oro pagalvės gali pakeisti saugos diržus”, –  sako Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiasis inspektorius Laurynas Jovaišas.

Pareigūno teigimu, faktas, kad saugos diržai gali išgelbėti ne tik keleivius, važiuojančius gale, bet ir apsaugoti nuo mirtinų sužalojimų priekyje sėdintį keleivį ar vairuotoją, nenuginčijamas, ir pateikia labai iliustratyvų pavyzdį: staigaus sustojimo metu, įvykus susidūrimui, vaiko „smūgio svoris“ (“crash weight“) išauga dramatiškai. Pavyzdžiui, važiuojant 48 km/h greičiu ir susidūrus automobiliams, neprisisegęs vaikas bus nublokštas maždaug 45 kartus didesne jėga, nelygu, į kokį daiktą rėšis. Važiuojant 67 km/h greičiu ši jėga išauga nuo 75 iki 150 kartų. Taigi jeigu viską paverstume skaičiais – 27 kg sveriantis vaikas, kuris sėdi už vairuotojo, važiuojant 67 km/h greičiu, gali į jį rėžtis „smūgio svoriu“, siekiančiu nuo 2000 iki 4000 kilogramų – o tai prilygsta dramblio svoriui.

Užsienio patirtis rodo, kad efektyviausia priemonė, skatinanti eismo dalyvius segėtų saugos diržus, yra baudų dydis bei jų neišvengiamumas.

„Baudos už diržų nesegėjimą Jungtinėje Karalystėje siekia nuo 500 svarų ir skiriami baudos taškai. Vairuotojas, kuris pats nesegi saugos diržo ar veža saugos diržais neprisisegusius keleivius, jaunesnius nei 14 metų, gali gauti 500 svarų baudą ir tris baudos taškus, o keleiviai, vyresni nei 14 metų, važiuodami neprisisegę saugos diržų gali gauti 500 svarų baudą ir 2 baudos taškus. Jungtinėje Karalystėje įstatymas numato visiems 14 metų ir vyresniems keleiviams segėti saugos diržą, jei šis yra įrengtas transporto priemonėje”, – apie kitų šalių patirtį sako ekspertas.

Anot jo, Kelių transporto instituto (dabartinės Transporto kompetencijų agentūros) 2014-aisiais atliktas tyrimas atskleidžia, kad tai, ar keleivis užsisegs saugos diržą, labiausiai irgi lemia baudos bei jų išvengimo galimybės nebuvimas. Taip pat ne mažiau svarbi yra visuomenėje susiklosčiusi norma dėl saugos diržų segėjimo  – keleiviai labiau linkę užsisegti saugos diržą, kai jį segi ir tai padaryti paragina pats automobilio vairuotojas.