Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Pagrindinė avarijų priežastis – ne vairavimo klaidos, o vairuotojo elgesys

Data

2019 12 13

Įvertinimas
2
Telefonas.jpg

Techninės klaidos vairuojant, Kelių eismo taisyklių nepaisymas, greičio viršijimas ar vairavimas apsvaigus nuo seno yra įvardijamos kaip pagrindinės keliuose įvykstančių eismo įvykių priežastys. Tačiau Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), remdamasi eismo įvykių aplinkybes nagrinėjančių pareigūnų patirtimi, dalinasi išvadomis, jog būtent dėmesio blaškymas ir nesusikoncentravimas į kelią yra daugelį įvykstančių mirtinų eismo įvykių lemiančios priežastys.

LTSA darbuotojų atlikta analizė rodo, jog 2018 metais dėl vairuotojų išsiblaškymo ir nesusikaupimo įvyko maždaug 8 proc. mirtinų įvykių ir maždaug 15 proc. įvykių, kuriuose eismo dalyviai buvo sužeisti. 2019 metų duomenimis, dėl papildomos veiklos prie vairo įvyko apie 5 proc. mirtinų eismo įvykių ir apie 7 proc., kuriuose buvo sužeisti žmonės.

„Ne mechaninės klaidos ir vairuojančiojo įgūdžiai, o vairuotojo netinkama elgsena bei reakcija į šalia jo vykstančius dalykus yra pagrindinė kelių eismo įvykių, galinčių pasibaigti mirtimi, priežastis“, – sako LTSA pareigūnas Laurynas Jovaiša. Jo teigimu, važiuodamas 50 km/h greičiu automobilis per 1 sekundę nurieda 14 metrų, važiuodamas 90 km/h greičiu – 25 metrus, taigi tiesiog pernelyg stipriai ir ilgai paskendę mintyse apie šventes, gautas dovanas, reikiamus nudirbti darbus nespėsime sureaguoti į netikėtai sustojusį automobilį priešais ar staiga atsiradusią kliūtį kelyje. Susidūrimas tokiu atveju – neišvengiamas.

Vairuotojus taip pat labai blaško naudojimasis elektroniniais prietaisais, telefono skambučiai, gauti pranešimai ar navigacinės sistemos siunčiamų ženklų stebėjimas bei dėmesys, nukreiptas į objektus ar incidentus kelyje bei pakelėse.

Daugeliui įvykių įtakos turi ir kiti automobilyje esantys žmonės: automobilio gale sėdintys ir tarpusavyje besipykstantys vaikai ar šalia garsiai kalbantis, įnirtingai gestikuliuojantis žmogus. Avaringas situacijas taip pat gali sukelti automobilyje esančio daikto siekimas, kėlimas nuo grindų, bandymas užkąsti ar numalšinti troškulį vairuojant, temperatūros reguliavimas salone ir net radijo dažnių nustatymas. Dėmesį ir mintis blaško veidrodėlių reguliavimas ar saugos diržų segimas automobiliui pajudėjus, salone dūzgiantis vabzdys ar besiblaškantis naminis gyvūnėlis bei cigaretės uždegimas ar užgesinimas.

„Visos šios išvardintos skirtingos aplinkybės daugeliui vairuotojų vis dar atrodo nereikšmingos ir netrikdančios”, – pasakoja LTSA pareigūnas ir priduria, jog žmogaus sprendimas daryti kelis darbus vienu metu gali prišaukti nelaimę. „Tikrai neužtrunkate parašyti SMS žinutę, susirasti mėgstamą grojamą dainą ar žvilgsniu nuraminti besibarančius vaikus automobilio gale, tačiau tai blaško jūsų dėmesį, atitraukiate rankas nuo vairo, nusukate akis nuo kelio – jūs nevairuojate, o sprendžiate kilusią situaciją ir taip iškart rizikuojate ne tik savo, bet ir aplinkinių gyvybe.“

Visiškai išvengti blaškymosi vairuojant vargiai pavyks, tačiau LTSA specialistai saugiam vairavimui rekomenduoja pasiruošti iš anksto: prieš automobiliui pajudant susireguliuoti sėdynės aukštį, veidrodėlius, įsivesti norimą adresą į navigacijos programėlę, pritvirtinti nenaudojamus daiktus. Gyvūnus vežti derėtų tik jiems skirtuose gabenimo krepšiuose. Visas dėmesys turėtų būti sukoncentruotas į kelią, automobilio valdymą, o iškilus būtinybei atlikti bet kokį neatidėliotiną darbą tiesiog sustokite šalikelėje, poilsio aikštelėje ir atlikite jį nevairuodami.