Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Užsienio laivų kontrolė

  • Užsienio valstybių laivų kontrolės tikslas – nustatyti, ar Lietuvos Respublikos jūrų uostuose esantys užsienio valstybėse įregistruoti laivai atitinka tarptautinius saugios laivybos reikalavimus, taip pat gyvenimo ir darbo sąlygų laivuose standartus. Valstybės suvereni teisė inspektuoti užsienio šalių vėliavos laivus įtvirtinta tarptautinėse konvencijose, įvairiuose regioniniuose susitarimuose.
  • Užsienio valstybių laivų kontrolė uostuose vykdoma inspektuojant laivus, plaukiojančius su užsienio valstybės vėliava. Lietuvos Respublikoje valstybinę laivų kontrolę uostuose atlieka Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau - Administracija) Laivybos priežiūros skyriaus specialistai. Užsienio valstybių laivų kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas.
  • Nuo 2006 m. liepos 1 d. Lietuva yra pilnateisė regioninės organizacijos Paryžiaus susitarimo memorandumo  dėl uosto valstybės kontrolės (toliau – Paryžiaus SM) narė. 2011 m. sausio 1 d. Paryžiaus SM šalyse narėse bei Europos Sąjungos valstybėse įsigaliojo naujoji užsienio valstybių laivų inspektavimo sistema (toliau – NIR). Harmonizuotas užsienio valstybių laivų inspektavimo procedūras reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB ir Paryžiaus SM. Lietuvos Respublikoje šią sistemą įgyvendina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintos Užsienio valstybių laivų kontrolės taisyklės.
  • Pagal NIR sistemą laivų inspektavimo periodiškumas priklauso nuo  laivo rizikos lygio:
    • didelės rizikos laivai (HRS) gali būti inspektuojami praėjus 5 mėn. ir turi būti inspektuojami praėjus 6 mėn. nuo paskutinio inspektavimo Paryžiaus SM regiono arba ES valstybėje;
    • standartinės rizikos laivai (SRS) gali būti inspektuojami praėjus 10 mėn. ir turi būti inspektuojami praėjus 12 mėn. nuo paskutinio inspektavimo Paryžiaus SM regiono arba ES valstybėje;
    • mažos rizikos laivai (LRS) gali būti inspektuojami praėjus 24 mėn. ir turi būti inspektuojami praėjus 36 mėn. nuo paskutinio inspektavimo Paryžiaus SM regiono arba ES valstybėje;
  • Laivo rizikos lygiui turi įtakos taip pat ir laivybos kompanijos, atsakingos už Tarptautinio saugaus valdymo (toliau – ISM) kodekse nustatytas pareigas ir atsakomybę, veikla.
  • Laivai turi arba gali būti inspektuojami papildomai dėl itin svarbių arba nenumatytų veiksnių. Be to, NIR sistema neapriboja  laivo inspektavimo pagal atitinkamas galiojančių tarptautinių konvencijų nuostatas atlikimo.
  • Pagal NIR nuostatas, jeigu laivui (didelės rizikos laivai, dujovežiai, naftos tanklaiviai, cheminių medžiagų pervežimo tanklaiviai, balkeriai, kruiziniai keleiviniai laivai, kurių amžius yra daugiau negu 12 metų) gali būti atliekamas išplėstinis inspektavimas, laivo kapitonas, valdytojas arba agentas prieš tris dienas arba laivui išplaukiant iš uosto, jeigu reisas trunka trumpiau nei tris dienas, iki laivo atplaukimo į paskirties uostą, jūrinį terminalą ar inkaravietę privalo teikti informaciją Lietuvos Respublikos jūrų uosto ar jūrinio terminalo administracijai per Laivų uoste valdymo informacinė sistemą (LUVIS), nurodydamas:
    • laivo pavadinimą ir šaukinį;
    • planuojamą laivo stovėjimo uoste laiką;
    • laivo valstybės vėliavą;
    • TJO numerį arba mobilųjį jūrų laivo atpažinimo (MMSI) kodą;
    • dedveito tonažą;
    • laivo pastatymo datą, nurodytą laivo liudijimuose;
    • laivo atvykimo į uostą laiką;
    • planuojamą laivo veiklą uoste (pakrovimą, iškrovimą, kita);
    • planuojamą kitų institucijų patikrinimo, remonto, priežiūros darbų apimtį;
    • vėliausio išplėstinio inspektavimo, atlikto Paryžiaus SM regione, datą;
    • apie tanklaivį papildomai privaloma pateikti šią informaciją: laivo korpuso konstrukcijos ypatumus (viengubo korpuso apkalos, viengubo korpuso apkalos su atskirais švaraus balasto tankais, dvigubo korpuso apkalos); krovininių ir balastinių tankų būklę (pakrauti, tušti ir degazuoti, su balastu, tušti); krovinio kiekį ir jo charakteristikas.
  • Jūrų uosto ar jūrinio terminalo administracija šią informaciją per nacionalinę laivų stebėsenos sistemą NLESIS teikia Administracijai.
  • Likus 24 val. iki laivo atplaukimo arba laivui išplaukiant iš uosto, jeigu reisas trunka trumpiau nei 24 val., visi laivai turi informuoti Lietuvos Respublikos jūrų uosto ar jūrinio terminalo, į kurį jie plaukia, administraciją apie numatomą laivo atplaukimo laiką (ETA).
  • Uostų ir jūrinių terminalų administracijos ES laivybos duomenų tinklui SafeSeaNet turi teikti faktinius laivo atplaukimo į uostą, jūrinį terminalą ar inkaravietę (ATA) ir išplaukimo iš jų (ATD) laikų duomenis.
  • Jeigu patikrinus Lietuvos Respublikos jūrų uoste esantį laivą nustatoma, kad jis neatitinka tarptautinių saugios laivybos reikalavimų, taip pat gyvenimo ir darbo sąlygų laivuose standartų ir laivui dėl to uždraudžiama išplaukti iš uosto, laivo valdytojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo atlyginti pakartotinio laivo patikrinimo išlaidas.
  • Dėl saugios laivybos reikalavimų nesilaikymo sulaikyto laivo savininkas turi teisę skųsti laivą sulaikiusių institucijų veiksmus pagal Paryžiaus SM nustatytas apeliacijos procedūras. Nustačius, kad laivas uoste buvo sulaikytas dėl nepagrįsto Administracijos specialisto sprendimo, laivo valdytojo patirti nuostoliai atlyginami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
  • NIR taip pat numato tam tikriems laivams draudimą įplaukti į ES bei Paryžiaus SM uostus bei inkaravietes.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-05-28