Iki 2026 metų tikimasi sukurti naujos kartos navigacijos sistemų duomenis laivybai Baltijos jūroje
Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) asocijuoto nario teisėmis kartu su kitomis valstybėmis dalyvaus projekte „Baltic Sea e-Nav“, kurio tikslas – sukurti naujos kartos navigacinių duomenų rinkinius Baltijos jūros jūrlapiams. Tikimasi, kad jie padės užtikrinti sklandžią laivybą, o jūrininkai galės saugiai ir tvariai naviguoti visų Baltijos jūros regiono valstybių vandenyse.
„Šis projektas ateityje leis sukurti naujos kartos pažangią navigacijos paslaugą Baltijos jūroje plaukiantiems laivams, gebančią integruoti ir naudoti daugiau duomenų sluoksnių su platesne panaudojimo galimybe. Tai prisidės prie geresnio jūrų eismo valdymo, laivavedžiams leis pasirinkti ne tik saugesnius, bet ir energiją taupančius, o kartu ir aplinkai draugiškesnius maršrutus. Taigi jūrininkystė taps efektyvesnė ir draugiškesnė aplinkai“, – sako LTSA Jūrų departamento vyresnysis patarėjas Linas Kasparavičius.
Šiuo metu pasaulyje kuriami baziniai naujos kartos navigacijos sistemų duomenys bei vystomi nauji Tarptautinės hidrografijos organizacijos S-100 -osios serijos hidrografiniai standartai, kurie įsigalios nuo 2026 metų. Šią standartų seriją sudaro atskiri standartai kartografiniams (S-101), batimetriniams (S-102), navigaciniams įspėjimams (S-124), jūroje vyraujančioms srovėms (S-111), vandens lygiams (S-104) ir kt. duomenims.
Iki 2026 metų Baltijos jūros valstybės siekia turėti bendrus naujausius S-100 serijos standartų reikalavimus atitinkančius duomenis. „Baltic Sea e-Nav“ projektas apims naujų standartų S-101, 102, 104 ir 111 diegimą Baltijos jūros regiono mastu, o duomenys bus sinchronizuojami tarp valstybių dalyvių.
Šio projekto dalyvės yra valstybių nacionalinės hidrografijos tarnybos, duomenų ir įrangos testuotojai, hidrografinių duomenų platinimo pasauliniu mastu įmonė PRIMAR. Projekte taip pat dalyvauja partneriai iš Švedijos, Danijos, Suomijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos, o Švedijos jūrinė administracija yra pagrindinis projekto partneris, atsakingas už visą projektą.
Pasak L. Kasparavičiaus, tarptautinis bendradarbiavimas būtinas sklandžiai laivybai Baltijos jūroje, kad visos valstybės vienodai suprastų standartus, sinchronizuotų ruošiamų duomenų aprėptis, mastelius, diegtų bendrus reikalavimus jūrlapiams bei kitiems navigacijai naudojamiems produktams.
Jūrlapiai – tam tikri specializuoti žemėlapiai, skirti naudoti laivyboje bei padedantys saugiai naviguoti. Elektroniniuose jūrlapiuose atvaizduojama daugybė objektų su jų atributais, kurie navigacinėse sistemose atvaizduojami tam tikrais simboliais, spalvomis ir pan., o šiuo metu atskirų šalių sudarytuose jūrlapiuose simboliai gali skirtis.
„Tačiau čia dviprasmybių negali būti, kad būtų galima išvengti žmogiškų klaidų ir klaidingo interpretavimo. Todėl būtina susitarti sudaromus jūrlapius vienodai koduoti, kad jie būtų tarpusavyje sinchronizuoti, o jūrininkams juos naudoti būtų paprasta ir aišku“, – sako L. Kasparavičius.
Ateityje popierinių jūrlapių naudojimo poreikis mažės, visi jūrlapių duomenys galutiniams vartotojams bus tiekiami skaitmeniniu duomenų formatu. Be to, visi minimų šalių jūrlapiai bus tiekiami vienodose erdvinėse ir aukščių sistemose, tad jūrininkai turės vienodą ir aiškų supratimą apie erdvę, kurioje jie plaukioja.
Šiuo metu elektroninėje kartografijoje sudaromi ir naudojami jūrlapiai suteikia galimybę matyti vietovės vaizdą tik 2D erdvėje, o nauji standartai leis matyti situaciją 3D erdvėje – ant sferinio paviršiaus. Taigi, bus galima matyti, kaip dinamiškai keičiasi laivybos sąlygos dėl srovių, vandens lygių svyravimų ir kaip kinta laivo pozicija erdvėje, taip pat stebėti tikslų atstumą tarp laivo kylio ir jūros dugno. Tai leis optimizuoti krovinių gabenimą laivais ir pasirinkti kurą taupančius maršrutus.
Be to, bus pereita prie bendros Europos aukščių sistemos, kad laivas nuo pat įplaukimo į Baltijos jūrą gautų visą informaciją vienoje aukščių sistemoje. Dabar gyliai, vandens lygio svyravimai, objektų aukščiai skirtingose šalyse yra skirtingose aukščių sistemose, o naujoji aukščių sistema nuo senosios Lietuvoje skiriasi apie 13 cm.
Projektas prasidės, kai visos jame dalyvaujančios šalys pasirašys konsorciumo sutartį, kurioje numatytas projekto valdymas, eiga, veiklų vykdymo grafikas ir pan. Sutartį planuojama pasirašyti šių metų rudenį.
Atnaujinimo data: 2023-07-03
Taip pat skaitykite:
LTSA apskaičiavo kelių rinkliavos įkainius keleivinių ir krovininių transporto priemonių valdytojams