Lietuvos laivai šeštus metus iš eilės pasaulio vandenyse plaukios su Baltąja vėliava
Nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojo atnaujintas Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo (Paryžiaus memorandumas) sudarytas Baltosios vėliavos valstybių sąrašas. Lietuvai šeštus metus iš eilės pavyko išlaikyti Baltąją vėliavą, ir tai užtikrina, jog laivai su Lietuvos vėliava atitinka aukštus tarptautinius saugios laivybos standartus.
Vis dėlto šiais metais Lietuvai nepavyko išlaikyti iki šiol aukščiausios 22 vietos ir dabar Baltosios vėliavos valstybių sąraše užima 34 vietą. Tai lėmė 2023 m. gegužės 3 d. Italijoje sulaikytas laivas, plaukiojantis su Lietuvos vėliava. Jame buvo užfiksuota 13 trūkumų, kurie visi buvo pašalinti, ir laivas grįžo į vandenis. Vėliau jam buvo atliktas pakartotinis patikrinimas, ir laivas atitiko visus reikalavimus.
„Valstybėms su mažais laivynais yra sunku stabiliai išsilaikyti Paryžiaus memorandumo sudarytame sąraše, nes mūsų laivai tikrinami rečiau, ir net vienas sulaikytas laivas mums gali turėti daug įtakos bendrajame reitinge“, – teigia Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) Jūrų departamento vyresnysis patarėjas Linas Kasparavičius.
Pagrindinis Paryžiaus memorandumo tikslas – užkardyti standartus neatitinkančių laivų eksploatavimą, o tam tikrais atvejais ir iš viso uždrausti įplaukti į regiono uostus. Laivams, kurie plaukioja su šalies, kuri yra Baltajame sąraše, vėliava, draudimai įplaukti į Paryžiaus memorandumo uostus dėl sulaikymų netaikomi.
Valstybių patekimas į vieną iš trijų sąrašų apskaičiuojamas pagal tam tikrą formulę, kurios vieni iš svarbiausių rodiklių yra du: laivų patikrų skaičius ir sulaikytų laivų skaičius užsienio uostuose per paskutinius trejus metus. Kuo dažniau šalies laivai yra tikrinami ir tikrinimai baigiasi sėkmingai, tuo kiekvieno sulaikymo poveikis sąrašo vietai yra mažesnis. Ir atvirkščiai: kuo rečiau šalies laivai tikrinami, tuo didesnę įtaką šiuose sąrašuose turi net ir vieno ar kelių laivų sulaikymai. Šiemet vertintas 2021–2023 m. laikotarpis. Per šį laikotarpį įvairiuose uostuose Lietuvos laivai buvo patikrinti 100 kartų. Vienas laivas buvo sulaikytas.
Valstybės į šį sąrašą patenka, jei laivai su jų vėliavomis yra patikrinami ne mažiau nei 30 kartų. Šių metų naujame sąraše yra įtraukta keturiomis valstybėmis daugiau nei praėjusiais metais – 71 valstybė: 42 valstybės – Baltajame, 17 – Pilkajame ir 12 – Juodajame.
Šiemet, kaip ir pernai, Baltojo sąrašo viršuje išliko Danijos vėliava. Toliau rikiuojasi Olandija ir Norvegija. Pirmajame dešimtuke dar yra Singapūras, Italija, Suomija, Japonija, Jungtinė Karalystė, Airija ir Bahamai. Juodajame sąraše iš Europos šalių yra dvi valstybės – Ukraina (62 vieta) ir Moldova (69 vieta).
Estija šiais metais pakilo iš 35 vietos į 28 vietą. Nebuvo sulaikytas nė vienas Estijos laivas. Latvijos padėtis šioje srityje yra kiek sudėtingesnė – ji šiemet neteko Baltosios vėliavos ir atsidūrė Pilkajame sąraše.
Paryžiaus memorandumas buvo pasirašytas 1982 m. Visateisės Paryžiaus MOU šalys yra visos Europos Sąjungos pakrančių šalys, Kanada, Islandija, Norvegija, Didžioji Britanija ir Juodkalnija. Rusijos Federacijos narystė yra suspenduota dėl Ukrainoje sukelto karo. Lietuva visateise Paryžiaus memorandumo nare tapo 2006 m.
Lietuvoje laivų patikrinimus uoste atlieka LTSA. Praėjusiais metais laivų inspektoriai patikrino 261 užsienio laivą, patikrinimų metu nustatyti 326 trūkumai, susiję su tarptautinių saugios laivybos reikalavimų ir jūrininkų darbo ir gyvenimo laive sąlygų nesilaikymu. Tradiciškai daugiausia inspektuota laivų su Kipro, Nyderlandų, Maltos, Norvegijos, Liberijos ir Panamos vėliavomis. Su Komorų salų vėliava plaukiojantis laivas buvo sulaikytas dėl saugios laivybos reikalavimų nesilaikymo.
Atnaujinimo data: 2024-07-05
Taip pat skaitykite:
LTSA apskaičiavo kelių rinkliavos įkainius keleivinių ir krovininių transporto priemonių valdytojams