Kaip saugiai važiuoti dviračiu

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) 2021 m. ištyrė 9 eismo įvykius, kuriuose žuvo dviratininkai. 2020 m. tokių įvykių ištirta 15. Didžioji dalis jų įvyksta užmiestyje, tačiau taip pat daugėja eismo įvykių, į kuriuos dviratininkai patenka miestuose. Tyrimai taip pat rodo, kad saugesni buvo dviratininkai, dėvėję liemenę ir važiavę su įjungtais žibintais.  

Rizikingiausios ir dažniausiai atsikartojančios situacijos LTSA ištirtuose eismo įvykiuose: 

• Vairuotojo neblaivumas. 

Nors dviratis yra pakankamai saugi transporto priemonė, alkoholio pavartojusio žmogaus veiksmai yra nekoordinuoti, reakcija sulėtėja. Dėl šios priežasties dviratininkai dažnai netikėtai išvažiuoja į važiuojamąją kelio dalį, netinkamai įvertina atstumą iki transporto priemonės važiuojančios pagrindiniu keliu ir pan.  

• Saugumo neįvertinimas.  

Dažnai kelyje dviratininką kliudo krovininė transporto priemonė. Taip nutinka dėl krovininės transporto priemonės aklųjų zonų. Jose esančių kitų transporto priemonių krovininio automobilio vairuotojas nemato. Ar krovininės transporto priemonės vairuotojui yra matomas, dviratininkui lengva patikrinti: jei jis pats nemato kabinoje sėdinčio  krovininės transporto vairuotojo, vadinasi, yra aklojoje zonoje, tai yra nematomas. Todėl dviratininkas visuomet turi įvertinti, ar saugu kirsti kelią. Ypatingai tuomet, kai kerta važiuojamąją kelio dalį, kai kertami išvažiavimai iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės. 

Tam, kad dviratininko kelionė būtų saugi, derėtų atminti kelis patarimus:  

• kirsdami važiuojamąją kelio dalį, įsitikinkite savo saugumu: 

  • dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka. 

  • dviračių vairuotojai kirsdami važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjomis, privalo nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį dviratį vesdami. 

  • žalias šviesoforo signalas su dviračio simboliu leidžia važiuoti dviračiais, tačiau dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams. 

• dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą. Vyresniam asmeniui šalmas rekomenduojamas.  

• kai dviračiu važiuojama važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui privaloma vilkėti liemenę ir turi degti dviračio žibintai. 

• dviračiu vežamas krovinys, pakabintas ant dviračio vairo, įtakoja dviračio valdymą.  

• krovinys, pritvirtintas ant dviračio rėmo gali trukdyti minti pedalus, valdyti dviratį ar išsikišti už dviračio gabaritų, todėl daiktus vežti derėtų bagažui pritaikytose vietose: ant dviračio bagažinės, kuprinėje ir pan. ir tik tinkamai pritvirtintus bei įsitikinus, kad jie nekliūdys kitiems eismo dalyviams. 

• elektrinių paspirtukų vairuotojams galioja tokie patys KET reikalavimai, kaip ir dviračių vairuotojams. 

LTSA tyrėjų komandos specialistė Kristina Klasavičienė pataria: „Važiuodami dviračiu ne tik atidžiai stebėkite kelią, bet ir klausykite, kas vyksta aplinkui. Pastaruoju metu stebime vis daugiau žmonių, kurie dviračiu ar paspirtuku važiuoja su ausinukais ausyse. Saugiai kelionei to nerekomenduojame“.