Krovinio tvirtinimas

Vienas svarbiausių etapų krovinių vežimo procese yra krovinio pakrovimas. Nuo jo priklauso transporto priemonės stabilumas, dinaminės savybės ir kitų eismo dalyvių saugumas. Pagal europinius krovinių vežimo kelių transportu standartus, krovinio tvirtinimą turi atlikti krovinio siuntėjas. Vežėjo pareiga patikrinti, ar krovinys pritvirtintas tinkamai.  

Galimi trys krovinio tvirtinimo transporto priemonėje būdai: 

• blokavimas; 
• prispaudimas prie platformos; 
• tvirtinimas įtempiant diržais. 
  

Krovinio išdėstymas 

Krovinys transporto priemonėje turi būti išdėstytas ir pritvirtintas taip, kad nekeltų pavojaus transporto priemonėms, eismo dalyviams ir (arba) kitiems kroviniams, kad jis nejudėtų transporto priemonėje arba neiškristų iš jos:  

• krovinys turi būti padedamas kiek galima tolygiau per visą krovinio skyriaus grindų plotą; 
• krovinys turi būti padedamas kiek galima žemiau;  
• krovinio svorio centras turi būti kiek galima arčiau krovinių skyriaus išilginės simetrijos ašies linijos; 
• krovinys turi būti atremiamas į krovinių skyriaus priekinį bortą arba kabinos apsauginę konstrukciją, taip pat į krovinių skyriaus šoninius bortus, jeigu tai leidžia transporto priemonės konstrukcija; 

kroviniai, turintys aštrius galus, išdėstomi aštriuoju galu į galinį bortą. 

Netolygus krovinio paskirstymas ypač didelį pavojų kelia ne tik važiuojant lygiu keliu, bet ir atliekant stabdymą. Stabdant automobilį jo priekinė ašis spaudžiasi žemyn, o galinė, veikiama inercijos jėgų, kyla aukštyn. Priklausomai nuo stabdymo jėgos ašių apkrovos pokyčiai gali būti labai dideli. Dėl jų automobilis stabdymo metu tampa mažiau stabilus. 

Jei priekabos krovinys sukrautas gale, tai dar labiau palengvina galinę automobilio ašį, todėl priekaba stabdymo metu stumdama automobilį pirmyn gali pradėti jį sukti (angl. jackknifing). Tokia situacija dažnai pasibaigia rimtu eismo įvykiu, nes automobilis tampa visiškai nevaldomas. Paprastai taip nutinka tik esant mažam sukibimo koeficientui tarp kelio dangos ir padangos, pavyzdžiui, esant plikledžiui arba naudojant padangas, kurių protektorius nusidėvėjęs. Tam, kad junginys būtų stabilus, rekomenduojama 60 proc. viso krovinio masės sukrauti priekinėje priekabos dalyje, o galinę priekabos dalį apkrauti 40 proc.  

Svarbiausi veiksniai, darantys įtaką automobilio ir priekabos junginio stabilumui:  

• važiavimo greitis;  
• krovinio masės paskirstymas;  
• minimalios važiavimo trajektorijos korekcijos; 
• atstumo dydis tarp priekabos ašies ir automobilio kablio.  

LTSA tyrėjų komandos specialistas Jonas Drunga pataria: „Atliekant krovinio pakrovimo darbus labai svarbu išdėstyti krovinį taip, kad jis stipriai neturėtų įtakos transporto priemonių junginio valdymui. Tais atvejais, kai vežamas specifinis krovinys ir neįmanoma jo pakrauti tolygiai, vairuotojui rekomenduojama tai įvertinus pasirinkti mažesnį važiavimo greitį arba, jeigu yra galimybė, sumažinti atstumą nuo automobilio kablio obuolio iki priekabos ašies.“