Automobilio saugumas

Siekiant mažinti eismo įvykių metu žuvusiųjų ar sužeistųjų skaičių, reikšmingos įtakos turi automobilių saugos sistemos. Jos skirtos sumažinti eismo įvykio riziką ar pasekmes bei kiek įmanoma apsaugoti eismo dalyvius nuo sužalojimų.

Automobilių saugos sistemos skirstomos į aktyviąsias ir pasyviąsias

Aktyviosios automobilio saugos sistemos suveikia dar prieš įvykstant eismo įvykiui. Tai:

• ABS (Anti-Lock Braking System) – stabdžių antiblokavimo sistema.
• ESC (Electronic Stability Control) – automobilio stabilumo kontrolės sistema.
• ACC (Adaptive Cruise Control) – pastovaus automobilio greičio ir saugaus atstumo palaikymo sistema.
• TPMS (Tyre-Pressure Monitoring System) – padangų slėgio stebėjimo sistema.
• LDW (Lane Departure Warning) – išvažiavimo iš eismo juostos sistema.
• NVS (Night Vision System) – naktinio matymo sistema.
• BSD (Blind Spot Detection) – kliūties aklojoje zonoje aptikimo sistema.
• DM (Drive Monitor) – vairuotojo veidą stebinti sistema (įspėja apie poreikį sustoti pailsėti).
• RSR (Road Sign Recognition) – kelio ženklų aptikimo sistema.
• AEB (Automatic Emergency Braking) – automatinė avarinio stabdymo sistema.

Pasyviosios automobilio saugos sistemos apsaugo vairuotojus ir keleivius jau eismo įvykio metu. Tai:

• Saugos diržai. Jie skirti tam, kad vairuotojas ir keleiviai patirtų mažiau smūgių į automobilio salono detales, neiškristų per langą bei nesužalotų kitų automobilyje sėdinčių asmenų (susidūrus su nejudančia kliūtimi važiuojant apie 60 km/h greičiu žmogaus svoris tampa 10 kartų didesnis).

• Saugos oro pagalvės skirtos apsaugoti galvos, veido, krūtinės, kaklo sritis nuo sunkesnių sužalojimų. Svarbu žinoti tai, kad saugos oro pagalvės yra efektyvios tik kartu prisisegus saugos diržą. Nenaudojant saugos diržo, saugos oro pagalvės nuo sunkių sužalojimų neapsaugos.

• Kėbulo konstrukcija skirta apsaugoti vairuotoją ir keleivius, todėl ji yra sudaryta iš skirtingo stiprumo metalų. Gaminant kėbulą siekiama, kad automobilio priekis ir galas eismo įvykio metu plastiškai deformuotųsi, nes jei kėbulas visiškai nesideformuotų, žmogaus kūnas patirtų tokius sužalojimus, dėl kurių neišvengiamai žūtų. Vidurinė automobilio dalis yra apsaugota nuo didesnės deformacijos, kad kiek įmanoma labiau būtų išvengta keleivių ir vairuotojo prispaudimo.

Automobilių saugos sistemos vis labiau tobulinamos ir atnaujinamos, todėl kuo automobilis naujesnis, tuo jis yra saugesnis. Naujesniuose automobiliuose įdiegiama vis daugiau aktyvių saugos sistemų, kurios padeda lengviau suvaldyti automobilį ir sumažina eismo įvykio tikimybę. Pasyviosios saugos sistemos taip pat yra tobulinamos, automobiliuose įmontuojama daugiau saugos oro pagalvių, labiau apsaugomi pėstieji, tobulinami saugos diržai bei diegiamos kitos naujovės.

Palyginamas naujesnio ir senesnio automobilių aktyviųjų ir pasyviųjų saugos sistemų efektyvumas:

Daugiau vaizdo medžiagos galite matyti vaizdo įraše

1996 metais buvo įkurta Europos naujų automobilių vertinimo programa (Euro NCAP), kur yra atliekami naujų automobilių saugumo testai. Euro NCAP puslapyje pagal automobilio modelį, markę, kėbulo tipą bei pagaminimo metus (daugumos automobilių, pagamintų nuo 1996 metų) galite pasitikrinti, kokios buvo įrengtos saugos sistemos, kaip automobilis buvo įvertintas po atlikto automobilio saugumo testo.

Jei planuojate įsigyti naudotą automobilį, rinkitės tą automobilį, kuris yra įvertintas kaip saugesnis. Jei nusprendėte įsigyti naują automobilį iš salono, verta investuoti pasirenkant papildomas saugos sistemas, kurios gali padėti kritinėmis situacijomis suvaldyti, sustabdyti automobilį, iš anksto įspėti vairuotoją apie nuovargį, bei kitas saugos sistemas, galinčias sumažinti eismo įvykio riziką ar pasekmių mastą.

LTSA tyrėjų komandos specialistė Karolina Klimkevičienė primena: „Nors naujai gaminamuose automobiliuose diegiama vis naujesnių bei efektyviau veikiančių saugos sistemų, kurios kiek įmanoma maksimaliai užtikrina vairuotojų ir keleivių saugumą, jos negarantuoja, jog nepatirsite sunkių ar mirtinų sužalojimų. Vairuotojai dalyvaudami eisme patys privalo elgtis atsakingai, būti dėmesingi eismo sąlygoms, kiek įmanoma  anksčiau pamatyti ir vertinti rizikingus kitų eismo dalyvių veiksmus, atsižvelgti į meteorologines eismo sąlygas, kelio būklę, pasirinkti saugų važiavimo greitį bei vertinti kitus veiksnius.“