Saugos diržai

Saugos diržai – viena efektyviausių priemonių, eismo įvykio metu apsauganti ne tik vairuotoją, bet ir keleivius. Faktas, kurį visi esame girdėję, tačiau įsėdę į automobilį kartkartėmis vis dar pamirštame juos užsisegti. Ypač jei sėdime ant galinės keleivio sėdynės.

2019 m. dėl to, kad nebuvo prisisegę saugos diržo, iš viso žuvo 21 asmuo, o 24 asmenys buvo sužeisti. 2020 m. tokiuose eismo įvykiuose žuvo 19 asmenų, o 29 buvo sužeisti.

Kokie dažniausi keleivių pasiteisinimai, kodėl jie neužsisegė saugos diržo?

Pamirštama užsisegti saugos diržą arba labai skubama. Visai nesvarbu, kokiu laiku, kokį atstumą važiuojame, nė vienas nėra apsaugotas nuo nelaimės kelyje, kurios tikimybė ypač padidėja blaškantis, nesusikoncentravus į kelią, o galvojant, kaip greičiau pasiekti kelionės tikslą.
Važiuojama kur nors netoliese. Nemaža dalis nelaimių nutinka būtent tik šiek tiek nutolus nuo namų – skubant į artimiausią degalinę ar parduotuvę.

Skundai dėl saugos diržų varžymo. Ilgesnėse kelionėse keleiviai skundžiasi, jog užsisegus saugos diržą yra nepatogu, tačiau kalbant apie saugumą šis pasiteisinimas yra mitas, kadangi tinkamai užsegtas saugos diržas ne tik apsaugo žmogų nuo sužalojimų, bet ir užtikrina taisyklingą žmogaus sėdėjimo padėtį.

Manoma, kad oro pagalvės gali pakeisti saugos diržus. Oro pagalvės padės tik tuomet, jei žmogus segės saugos diržą. Kai žmogus diržo nesegi, eismo įvykio metu oro pagalvė jam tampa papildoma kliūtimi. Taip pat kai kurių modelių automobiliuose oro pagalvės gali neišsiskleisti, jeigu saugos diržas nėra užsegtas.

LTSA tyrėjų komanda pataria: „Kiekvieną kartą prieš transporto priemonei pajudant užsisekite saugos diržus patys, priminkite apie saugos diržus šalia sėdintiems, nepradėkite kelionės, kol visi keleiviai nėra užsisegę saugos diržų ir mokykite aplinkinius, kad saugos diržai gali išgelbėti gyvybę“. :

• Virtimas. Saugos diržų nesegintys keleiviai dažniausiai iškrinta iš transporto priemonės ir būna prispausti. Iškritę iš transporto priemonės, tačiau neprispausti keleiviai ar vairuotojas vis vien patiria kitų sveikatai ir gyvybei pavojingų sužalojimų.
• Susidūrimas su kitomis važiuojančiomis transporto priemonėmis. Smūgio metu neprisisegusieji diržų yra veikiami labai stiprios smūgio jėgos, todėl savo galva gali išdaužti automobilio stiklą ar net išskristi per priekinį langą. Gale sėdintys ir saugos diržų nesegintys keleiviai dėl veikiamos smūgio jėgos gali sužaloti ar net pražudyti priekyje sėdinčiuosius, nes užkrinta ant jų ir juos prispaudžia.
• Staigus stabdymas. Susižalojama atsitrenkiant į automobilio salono detales.

Kodėl saugos diržus turėtų segėti visi automobilio keleiviai?

Visi važiuojantys transporto priemonėmis keleiviai ar vairuotojai privalo užsisegti saugos diržus dėl savo ir kitų saugumo.

• Tiek sėdintiems priekinėse, tiek galinėse sėdimosiose vietose ir nesegintiems saugos diržų keleiviams kyla pavojus susidūrimo metu būti nublokštiems iš savo sėdimosios vietos ar atsitrenkti į automobilio salono dalis.
• Sėdintis galinėje sėdimojoje vietoje ir nesegintis saugos diržo rizikuoja ne tik savo sveikata ar gyvybe, bet ir gali mirtinai sužaloti kitus automobilyje sėdinčius keleivius ir vairuotoją.
• Kelių eismo taisyklės (KET) numato, jog jei transporto priemonėje įrengti saugos diržai, juos privalo užsisegti visi keleiviai ar vairuotojas, nepaisant jų sėdėjimo vietos.
• Atsakomybė už saugos diržų nenaudojimą užtraukia baudą vairuotojams ir (ar) keleiviams nuo 30 iki 50 eurų.

LTSA tyrėjų komandos specialistė Karolina Klimkevičienė pataria: „Vienas iš mitų, kad saugos diržas eismo įvykio metu užsidegus automobiliui žmogų sulaiko automobilio viduje, todėl padidėja rizika laiku nepalikti salono ir, pavyzdžiui, sudegti. Tačiau skaičiuojant procentais tokių avarijų nutinka labai mažai.“