Skubėjimas kelyje / vairuotojų skubinimas

Viešajame eisme skubėjimas dažniausiai reiškia leistino greičio viršijimą arba saugaus greičio nepasirinkimą. Skubėdami vairuotojai kelyje nepastebi kelio ženklų, tam tikrų įspėjimų, nemato visos juos supančios aplinkos. 

2020 m. Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) tyrėjų komanda ištyrė 206 eismo įvykius, iš kurių net 58 baigėsi eismo dalyvių sužalojimais ar mirtimi dėl viršyto leistino arba nepasirinkto saugaus greičio. 2021 m. iš 180 ištirtų eismo įvykių tokių buvo 43. 

Skubama: 

• Kai asmuo skubėti yra skatinamas aplinkos veiksnių (vėluojama nuvykti į numatytą vietą, kitų asmenų daromas spaudimas).  
• Kai asmuo, neskatinamas kitų veiksnių, pats pasirenka skubėti (susiformavęs gyvenimo būdas). 

Pirmojo tipo skubėjimą galima kontroliuoti tiesiog atsiribojant nuo aplinkos veiksnių, kurie skatina skubėti. Antruoju skubėjimo atveju asmenį sąmoningai paveikti yra kur kas sunkiau. Tai visiškai priklauso nuo individualių asmens savybių (neretai eismo dalyviai net negali paaiškinti, kodėl jie skubėjo). 

Ar tikrai nespėjate?

Daugeliui žmonių yra patogu pateisinti greičio viršijimą tuo, kad nespėja kažkur nuvykti. Tačiau kelyje skubėti nevalia, nes skubantis vairuotojas nesutelkia viso dėmesio į kelią ir jo aplinką, neturi pakankamai laiko įvertinti kelyje susidarančias situacijas. Skubant daromos klaidos. 

Svarbiausia yra tinkamai planuojamas laikas. Šią savybę gali ir turi ugdyti kiekvienas eisme dalyvaujantis asmuo.  

Kaip tinkamai planuoti savo laiką?  

Žinodami kelionės tikslą turime: 

• tiksliai numatyti kelią, kuriuo važiuosime; 

• įvertinti tame kelyje esančius greičio apribojimus, kelio remonto darbus ar kitus laikinus apribojimus, taip pat ir meteorologines sąlygas (valstybinės reikšmės keliuose šią informaciją lengvai galima patikrinti eismoinfo.lt interneto puslapyje);  

• prie savo suplanuoto maršruto laiko visada patartina pridėti dar 5–10 minučių rezervą, skirtą nenumatytoms aplinkybėms, pavyzdžiui, įvykusiam eismo įvykiui apvažiuoti arba prasidėjus stipresnei audrai, škvalui ir pan., nei numatyta. 

Taip pat labai svarbu ne kuo greičiau nuvažiuoti, o pasirinkti aukštą vidutinį kelionės greitį. Norint pasiekti aukštą vidutinį greitį, nebūtina viršyti leistino ar saugaus greičio. Užtenka tinkamai prognozuoti eismo situaciją ir koreguoti pagal ją savo elgesį. Pavyzdžiui, jei matote, kad dega raudonos spalvos šviesoforo signalas, atleiskite akceleratoriaus pedalą iš anksto ir galbūt žalios spalvos šviesoforo signalas įsijungs dar jums visiškai nesustojus. Taip ne tik gerokai sumažinsite degalų sąnaudas, bet ir kelionės tikslą pasieksite greičiau nei tas vairuotojas, kuris viršijo leistiną greitį, o vėliau turėjo staigiai stabdyti prie šviesoforo. 

LTSA tyrėjų komandos vyriausiasis specialistas Laurynas Jovaišas primena: „Girdime, kad krovinius pervežančių įmonių atstovai skubina savo vairuotojus kuo greičiau nugabenti krovinį. Tokiu atveju kyla grėsmė, kad vairuotojas kelyje padarys klaidų, kurios gali lemti eismo įvykį. Jam įvykus, vežamas krovinys gali būti visiškai sugadintas ir dėl to bus patirta daugiau nuostolių nei tiesiog pavėlavus nuvežti krovinį numatytu laiku. Kad krovinys laiku pasiektų adresatą, tereikia tinkamai suplanuoti maršrutą ir numatyti visus galimus uždelsimus kelyje.“