Apie tachografus

TACHOGRAFŲ RAIDA

     Siekiant gerinti kelių transporto sektoriaus darbo sąlygas ir užtikrinti eismo saugumą keliuose, 1969 m. buvo įvesta prievolė registruoti vairuotojo veiklą (priėmus 1969 m. kovo 25 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 543/69 dėl tam tikrų socialinių teisės aktų, susijusių su kelių transportu, suderinimo). Vairuotojo veiksmai rankiniu būdu turėjo būti registruojami žurnale.

     1960–1970 m. atsiradusius mechaninius tachografus vėliau keitė elektroniniai prietaisai.

     1985 m. gruodžio 20 d. priėmus Tarybos reglamentą 3820/85/EEB (nustato vairavimo ir poilsio laiko taisykles) ir 3821/85 Tarybos reglamentą 3820/85/EEB (nustato tachografų gamybos, jų diegimo ir naudojimo taisykles), pradėtas naudoti analoginis tachografas. Analoginių tachografų vairuotojo laikotarpių įrašai rašomi registracijos lape – tachogramoje. Tačiau ji neapsaugota nuo pažeidimo ir klastojimo. Kontrolės metu nustatomi akivaizdūs pažeidimai ir apgaulės faktai kelia didžiulę grėsmę kelių eismo saugumui, iškraipo konkurenciją ir neskatina kelių transporto sektoriaus plėtros. Siekiant panaikinti visas su tuo susijusias problemas, nutraukti dažniausiai pasitaikančius piktnaudžiavimus dabartine sistema, užtikrinti veiksmingą kontrolę, skatinant vienodą konkurenciją bei siekiant ekonominės pažangos, atsirado būtinybė imtis neatidėliotinų ir veiksmingų priemonių, kurios atitiktų naujausią mokslinę ir techninę pažangą, situacijai pakeisti.

     Kaip vienas efektyviausių sprendimų buvo pasiūlyta pradėti naudoti naują sudėtingesnę kontrolės įrangą – skaitmeninį tachografą su į jį įmontuotu atitinkamu informaciją saugančiu elektroniniu įtaisu bei vairuotojo asmens kortele – ir taip užtikrinti, kad įrašytus duomenis būtų galima atkurti, kad išspausdinti jie būtų suprantami ir patikimi, kad sudėtingesnė įranga pateiktų neginčijamų duomenų apie vairuotojo veiklą ir apie transporto priemonės veikimą. Taip 1998 m. rugsėjo 24 d. priėmus Tarybos reglamentą 2135/98/EB, iš dalies pakeitusį Tarybos reglamentą 3821/85/EEB, pradėtas naudoti skaitmeninis tachografas, kurio techniniai duomenys aprašyti 1B priede – vadinamajame techniniame priede. Skaitmeninis tachografas labiau apsaugotas nuo neteisėtų veiksmų, kuriais naudotojai galėtų iškreipti duomenis. Ši sistema taip pat leidžia lengviau ir geriau kontroliuoti vairuotojų darbo laiką patiems vairuotojams ir kontroliuojančioms įstaigoms. Todėl nuo 2006 m. gegužės 1 d. visose naujose pirmą kartą pradedamose eksploatuoti transporto priemonėse, sveriančiose daugiau kaip 3,5 t, išskyrus tam tikras išimtis, privalėjo būti įdiegti skaitmeniniai tachografai, o valstybės narės privalėjo išduoti identifikavimo korteles, naudojamas darbo ir laiko apskaitai skaitmeniniuose tachografuose (tachografų korteles).

Tobulėjant technologijoms ir siekiant geriau užtikrinti tachografo sistemos veiksmingumą ir efektyvumą, kelių eismo saugumą, užkirsti kelią tachografų pažeidimams, sukčiavimui tachografų kortelėmis ir taip pagerinti tachografų sistemą, atsirado galimybė pradėti naudoti išmaniuosius (naujos kartos) skaitmeninius tachografus. Taip nuo 2016 m. kovo 2 d. buvo pradėtas taikyti naujasis Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 (priimtas 2014 m. vasario 4 d.), kuriame numatytas pažangių skaitmeninių technologijų naudojimas: su globalia navigacijos palydovine sistema sujungtų tachografų naudojimas (tinkamas ir ekonomiškai efektyvus būdas automatiškai registruoti duomenis, užtikrinant patikros kelyje veiksmingumą), aukštesnių standartų, taikytinų tachografų dirbtuvėms, įdiegiančioms ir kalibruojančioms tachografus, naudojimas (tokiu būdu turėtų mažėti sukčiavimo ir manipuliavimo atvejų, didėti dirbtuvių patikimumas). Todėl nuo 2019 m. birželio 19 d. visose naujose pirmą kartą pradedamose eksploatuoti transporto priemonėse, sveriančiose daugiau kaip 3,5 t, išskyrus tam tikras išimtis, turi būti įdiegti išmanieji (naujos kartos) skaitmeniniai tachografai. 

KAS YRA SKAITMENINIS TACHOGRAFAS?

     Skaitmeninis tachografas – transporto priemonėse įrengta įranga, registruojanti informaciją apie šių transporto priemonių judėjimą, vairuotojų vairavimo ir poilsio laikotarpius. Signalas iš transporto priemonės (dažniausiai iš greičių dėžės) kabeliu nuolat perduodamas į skaitmeninį tachografą.

     Skaitmeninis tachografas savo duomenų atmintyje registruoja labai daug svarbių duomenų:

     - įrangos identifikavimo duomenis (transporto priemonės bloko identifikavimo duomenis: gamintojo ir programinės įrangos duomenis; judesio jutiklio identifikavimo duomenis);
     - apsaugos elementus (europinį atvirąjį raktą, valstybės narės pažymėjimą, įrangos pažymėjimą, įrangos slaptąjį raktą);
     - duomenis apie tachografo kortelės naudojimą (kortelės turėtojo duomenis);
     - duomenis apie vairuotojo veiklą (važiavimo būseną, veiklos rūšį, pasikeitimo datą ir laiką);
     - datą;
     - išsamius duomenis apie greitį (kiekvieną sekundę paskutinių 24 valandų laikotarpiu);
     - duomenis apie įvykius (kortelės, tachografo gedimus, kortelių nesuderinamumą, važiavimą be reikiamos kortelės, greičio viršijimą, maitinimo nutrūkimą, mėginimą pažeisti apsaugą);
     - penkių pastarųjų kalibravimų duomenis;
     - duomenis apie kontrolės veiklą (kontrolės datą ir laiką, kontrolės kortelės numerį ir ją išduodančios valstybės narės žymenį, kontrolės rūšį (rodymas ekrane ir (arba) spausdinimas, ir (arba) duomenų perkėlimas iš transporto priemonės bloko, ir (arba) duomenų perkėlimas iš kortelės));
     - duomenis apie įmonės užraktus;
     - duomenis apie duomenų perkėlimą (duomenų iš atminties perkėlimą į išorines laikmenas įmonės arba kalibravimo režimu).

     Skaitmeninis tachografas suteikia atrankinės prieigos teises naudotis jame esančiais duomenimis ir funkcijomis pagal naudotojo tapatybę. Skaitmeniniame tachografe saugomi duomenys yra prieinami kontrolės pareigūnams. Skaitmeninis tachografas, skirtingai nei analoginis tachografas, kuris vairuotojo ir kitus duomenis užrašo registracijos lape – tachogramoje, atitinkamus duomenis įrašo ir laiko ne tik savo atmintyje, bet ir mikroprocesorinėse tachografo kortelėse. Iš šių kortelių yra nustatoma skaitmeninio tachografo naudotojų tapatybė. Tachografo kortelės ir tachografo informacija gali būti išspausdinta popieriuje, be to, visą informaciją, susijusią su vairuotojo veikla, galima peržiūrėti ir tachografo ekrane, tam tikslui pasirenkant atitinkamus meniu punktus. Specialia programine ir technine įranga tachografo kortelėje ir transporto priemonės atmintyje įrašytą informaciją galima nuskaityti, perkelti į kompiuterį ar kitas išorines duomenų laikmenas, saugoti nustatytą laiką, vėliau ją analizuoti, persiųsti ir t. t.

     Kas sudaro skaitmeninį tachografą?

Skaitmeninį tachografą sudaro laidai, judesio jutiklis ir transporto priemonės blokas. Transporto priemonės bloke yra procesorius, duomenų atmintis ir laikrodis, du kortelės su mikroprocesoriumi sąsajos įtaisai (vairuotojo ir vairuotojo porininko), spausdintuvas, ekranas, vaizdinis perspėjimo įtaisas, kalibravimo ar duomenų perkėlimo jungtis ir įtaisai naudotojo informacijai įvesti. Skaitmeninis tachografas per papildomas jungtis gali būti prijungtas prie kitų išorinių įrenginių. Jame esantis integruotas ekranas rodo transporto priemonės greitį, transporto priemonės ridą, valandą ir datą, taip pat vairuotojų veiklos laikus (vairavimo be pertraukos laiką, poilsio laiką ir kt.). Konkretūs ekrano techniniai sprendimai gali skirtis priklausomai nuo tachografo gamintojo ir modelio.

Vairuotojai, įmonės (ūkio subjektai), dirbtuvės (tachografo kalibravimo centrai) ir pareigūnai (kontroliuojančių įstaigų) turi skaitmeniniuose tachografuose naudojamas korteles, pritaikytas pagal atliekamas funkcijas ir leidžiančias naudotis esančiais duomenimis ar prieiti prie jų.