BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


LTSA išdavė leidimą „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūrai Kaune

Data

2021 07 19

Įvertinimas
0
kranas99.jpg

Šiandien, liepos 19 d., atidarytas Kauno intermodalinis terminalas, kuris su Europos geležinkelių tinklu sujungtas europine vėže (1435 mm). Ši vėžė jį pavertė vienu stipriausių krovinių gabenimo logistikos centrų Baltijos jūros regione, kurį europinio standarto bėgiais gali pasiekti krovininiai traukiniai.

„Lietuvos transporto saugos administracija yra geležinkelių saugos institucija, kurios viena iš pagrindinių teikiamų paslaugų geležinkelių srityje yra leidimų geležinkelių struktūriniams posistemiams (šiuo atveju – geležinkelių infrastruktūrai) išdavimas. Išdavę leidimą geležinkelio infrastruktūrai, į kurią patenka Kauno intermodalinis terminalas, mes patvirtiname, kad ji suprojektuota ir pastatyta pagal teisės aktų reikalavimus ir atitinka Europos Sąjungos keliamus reikalavimus“, – pasakoja Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotojas Justas Rašomavičius.

Jo teigimu, šis leidimas atidarė šalies sienas krovinių gabenimui visų rūšių transporto priemonėmis iš Europos. Įprastas Lietuvos infrastruktūros vėžės plotis yra 1520 mm. Ja traukiniais tiesiogiai kroviniai galėjo atkeliauti tik iš Rusijos, Baltarusijos bei Latvijos.

Šiai geležinkelių infrastruktūrai Lietuvos transporto saugos administracija išdavė ir Saugos leidimą, kuris patvirtina, kad infrastruktūra yra saugi ir kad rizikos, susijusios su infrastruktūros valdymu, priežiūra, eksploatavimu ir pan., yra valdomos visą jos gyvavimo laikotarpį.

Intermodalinio terminalo Kaune atidarymas yra geležinkelių infrastruktūros statybos projekto „Rail Baltica“ dalis. Projekto tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai Suomija. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Lietuvos transporto saugos administracija „Rail Baltica“ projekte tikrina statybos projektus ir išduoda leidimus pradėti naudoti stacionariuosius posistemius (geležinkelių infrastruktūrą, kurios vėžės plotis yra 1435 mm) bei išduoda saugos leidimus.