BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Pagrindinės krovininių transporto priemonių eismo įvykių priežastys

Data

2021 07 29

Įvertinimas
0
20210609_044444.jpg

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) Tyrėjų komanda tiria eismo įvykius, kuriuose dalyvavo krovininė transporto priemonė ir eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistų asmenų. Kiekvienas eismo įvykis išsamiai išanalizuojamas, o surinkus reikiamą informaciją ir ją apibendrinus teikiamos rekomendacijos, kuriomis siekiama, kad panašių eismo įvykių sumažėtų ar visai nebebūtų. 2020 metais LTSA užfiksavo 83 tokius eismo įvykius, šiemet pirmąjį pusmetį jų skaičiuojama 49.

„Krovininės transporto priemonės yra didelių matmenų mašinos. Tiek jas vairuoti, tiek važiuoti šalia tokios transporto priemonės reikia ypatingos atidos ir atsargumo. Eismo įvykiai, į kuriuos jos patenka, dažniausiai baigiasi tragiškai. Pastaruosius kelerius metus matome, jog daugiausia  krovininių transporto priemonių įvykių nutinka joms susidūrus, apvirtus ar tiesiog nuvažiavus nuo kelio“, – pasakoja LTSA Tyrėjų komandos vyriausiasis specialistas Laurynas Jovaišas.

Tiriant eismo įvykius, kuriuose dalyvavo krovininės transporto priemonės, kai eismo įvykis įvyko dėl šių transporto priemonių vairuotojo veiksmų, pastebima, jog meteorologinės ir eismo sąlygos yra viena pagrindinių krovininių transporto priemonių eismo įvykių priežasčių, o neretai eismo įvykis kyla dėl slidžios kelio dangos. LTSA tyrėjai nustatė, kad dažniausiai vairuotojai nepasirenka saugaus greičio, nesuvaldo krovininių transporto priemonių šiltuoju metų laiku lyjant ar po lietaus, rudenį ir žiemą – dėl ledo bei sniego.

Kita dažnai pasikartojančių eismo įvykių priežasčių grupė yra žmogiškasis veiksnys. Neretai tai būna neatidumas arba pašaliniai veiksmai, tokie kaip naudojimasis telefonu ar navigacinio prietaiso reguliavimas.

„Nustatę, kad eismo įvykio priežastys – neatidumas ir pašaliniai veiksmai, dažniausiai kreipiamės į tą įmonę ar įmones, kurių vairuotojai dalyvavo šiuose eismo įvykiuose, ir prašome priminti savo vairuotojams, jog pašaliniai veiksmai ir vairavimas yra nesuderinami“, – pasakoja L. Jovaišas.

Nemažai krovininių transporto priemonių eismo įvykių kyla ir dėl blogos transporto priemonės techninės būklės. Ypač dėl prastos būklės padangų. Viena iš pavojingiausių LTSA tiriamų eismo įvykių aplinkybių yra sprogusi priekinė padanga. Kai sprogsta priekinės ašies padanga, transporto priemonių junginys tampa sunkiai valdomas, ir dažnu atveju eismo įvykio išvengti nebepavyksta.

„Tiriant tokius eismo įvykius teko bendrauti su padangų gamintojais. Juos informuojame apie Lietuvoje įvykusį eismo įvykį dėl sprogusios padangos. Esame sulaukę padangų gamintojo atsakymo, kad jie norėtų pasiimti padangą ir atlikti išsamų jos tyrimą. Taip pat kreipiamės į įmonę, kurios krovininė transporto priemonė pateko į eismo įvykį, ir prašome atkreipti didesnį dėmesį į transporto priemonių techninę būklę, reguliariai tikrinti padangų protektoriaus rašto gylį, padangų slėgį, esant galimybei aprūpinti vairuotojus manometrais“, – sako L. Jovaišas.

Tyrėjas pasakoja ir apie eismo įvykį, kuris įvyko dėl trūkusio miškavežio statramsčio laikiklio varžto. Jis nukrito ir liko kaboti ant miškavežio rėmo. Transporto priemonės vairuotojas to nepastebėjo, kelionę tęsė, o besivelkantis statramtis kliudė šalikelėje buvusį dviratininką. Po šio eismo įvykio pagal kėbulo kodą Tyrėjų komanda atrinko įmones, turinčias bent vieną registruotą miškavežį, kreipėsi į visas jas, informavo apie galimą statramsčių laikiklių varžtų trūkimą ir pasidalijo rekomendacijomis bei patarimais, kaip to išvengti.

„Tirdami krovininių transporto priemonių eismo įvykius kiekvienu atveju nagrinėjame tachografo duomenis. Labai dažnai matome, jog krovininių transporto priemonių vairuotojai viršija leistiną važiavimo greitį. Dažniausiai šis viršijimas yra iki 10 km/val., gali atrodyti nedaug, tačiau slidžiame kelio ruože ar avarinės situacijos atveju jis gali turėti skaudžių pasekmių. Tad patariame – neviršykite greičio, nes nuskubėsite į nelaimę“, –  priduria tyrėjas.

Važiuojantiems šalia krovininės transporto priemonės ji pavojinga dėl aklosios zonos. Krovininiame automobilyje sėdima aukštai, todėl užtikrinamas geresnis matomumas į tolį, tačiau kliūtys, esančios visai šalia krovininės transporto priemonės kabinos, yra nematomos. Tokiu atveju vairuotojas blogai įvertina eismą, ir įvyksta nelaimė. Taip pat pavojingos ir situacijos, kai posūkyje puspriekabė pasislenka į kairę pusę ir gali kliudyti esantį kitoje juostoje.