Lenkimas ir apvažiavimas

Iš 180 2021 metais Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) ištirtų eismo įvykių 9 eismo įvykiai įvyko dėl nesaugaus lenkimo / apvažiavimo manevro atlikimo. Šių eismo įvykių metu žuvo 5 ir buvo sužeista 13 eismo dalyvių. Pagrindinės eismo įvykių priežastys: lenkimo manevras neleistinoje vietoje, lenkiant neįvertintas arba netinkamai įvertintas atstumas iki iš priekio atvažiuojančių transporto priemonių ir transporto priemonės nesuvaldymas, kai ją sumėtė dėl apvažiuojant krovininį automobilį susidariusių vėjo gūsių. 

Lenkimo manevras eisme yra vienas rizikingiausių. Vairuotojas privalo būti itin atidus ir tinkamai įvertinti situaciją:  

• Atstumas. Prieš pradedant lenkimo manevrą negalima priartėti iki priekyje važiuojančio automobilio per arti, t. y. būtina visą laiką išlaikyti saugų 2 sekundžių atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio arba kitaip – pusę spidometro rodmens, paversto metrais (pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip). Kodėl tai svarbu? Jei kelyje atsiras netikėta kliūtis ir priekyje jūsų važiuojantis automobilis ims staiga stabdyti, turėsite pakankamai laiko sureaguoti ir išvengti galimo susidūrimo. Be to, saugus atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio didina matomumo lauką, todėl galima aiškiau įvertinti būsimą kelio trajektoriją priekyje ir iš toliau matyti artėjančius automobilius. 

• Greitis. Lenkimo metu negalima viršyti nustatyto leistino greičio. Tais atvejais, kai lenkiama transporto priemonė važiuoja lėčiau, būtina įvertinti greičių skirtumą ir tai, kiek ilgai truks lenkimo manevras, jei važiuosite maksimaliu leistinu važiavimo greičiu. Greičių skirtumas dažniausiai yra pagrindinis kriterijus, kurį įvertinus priimamas sprendimas dėl lenkimo manevro būtinumo. Taigi ypač svarbu lenkimo manevrą atlikti tik įsitikinus, kad vairuotojas, baigęs lenkimą, galės saugiai grįžti į savo eismo juostą ir nesutrukdys nei už jo važiuojančioms transporto priemonėms, nei iš priešpriešos atvažiuojančioms transporto priemonėms. 

Kokio ilgio kelio atkarpos ir kiek laiko prireiks norint atlikti lenkimo manevrą važiuojant didžiausiu leidžiamu greičiu, galima apsiskaičiuoti pateiktame teoriniame modelyje:  

Pavyzdyje leistinas greitis kelio ruože yra 90 km/h, o greičių skirtumas tarp automobilių 5 km/h, t. y. priekyje važiuojantis automobilis važiuoja 85 km/g greičiu. Jei vairuotojas nuspręstų lenkti automobilį esant tokioms sąlygoms, lenkimui atlikti būtų reikalingas apie 1 km atstumas, o pats lenkimo manevras turėtų trukti apie 43 sekundes. 

• Vieta. Lenkti draudžiama: 
  • sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“; 
  • geležinkelio pervažose ir likus 100 m atstumui iki jų; 
  • elių ruožuose, kur blogai matomas kelias; 
  • pėsčiųjų perėjose; 
  • vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta. 
    
• Vėjo gūsiai. Tai aktualu lenkiant ar apvažiuojant krovininius automobilius. Visi automobiliai važiuodami susiduria su aerodinaminiu pasipriešinimu, tačiau krovininių automobilių / autobusų aerodinaminis pasipriešinimas yra daug didesnis nei lengvųjų automobilių. Greta krovininių automobilių važiavimo metu susidarantys vėjo gūsiai lenkimo ar apvažiavimo metu turi įtakos lengvojo automobilio stabilumui. Kuo lengvasis automobilis lengvesnis, tuo didesnė vėjo gūsio įtaka automobilio stabilumui. Apvažiuojant ar lenkiant krovininius automobilius vairuotojai turėtų vairą laikyti tvirčiau, o pajutus, kad automobilį bloškia į vieną ar į kitą pusę, nepulti koreguoti automobilio trajektorijos vairu, nes staigesnis judesys vairu gali išprovokuoti automobilio šoninį slydimą. Reikėtų tiesia trajektorija išvažiuoti iš vėjo gūsio.  

LTSA tyrėjų komandos vyriausiasis specialistas Laurynas Jovaišas primena: „Visais atvejais patartina vengti lenkimo manevro kelio vingiuose, net jei lenkimo manevras yra leistinas. Kelio vingis apriboja vairuotojo matomumą iš kairės ar iš dešinės pusės, priklausomai nuo to, į kurią pusę yra kelio vingis, dėl to taip pat didėja rizika, kad vairuotojas nepamatys ar tinkamai neįvertins atstumo iki iš priekio atvažiuojančio automobilio.“