BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Jūrininkų egzaminavimas

Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – LTSA) vykdo laivo denio tarnybos bei mašinų skyriaus jūrininkų kompetencijos įvertinimo egzaminus. Jūrininkai gali užsiregistruoti į vadovaujančių ar eilinių jūrininkų kompetencijos įvertinimo egzaminus:

  1. Neišėję iš namų. Vietą egzaminui galima rezervuoti jungiantis per elektroninius valdžios vartus, naudojant el. bankininkystę arba mobilųjį parašą, čia.  Toliau paspaudus „e.VKTI“ programoje skiltį „Egzaminai“ galima pasirinkti egzamino tipą pagal kvalifikaciją, matyti artimiausių egzaminų datas bei laisvas vietas ir apmokėti už egzaminą.  Rezervuoti vietą egzaminui galima likus mažiausiai  vienai dienai iki jo.
  2. Atvykę į LTSA, J. Janonio g. 24, Klaipėda, 206 kabinetą.

Pažymima, kad jūrininkai, siekiantys gauti aukštesnį nei turimą  jūrinį laipsnį, gali laikyti kompetencijos įvertinimo egzaminą ir registruotis jam tik turėdami nustatyta tvarka Administracijos aprobuotą darbo stažą laive.

Papildoma informacija laikantiems eilinių jūrininkų kompetencijos įvertinimo egzaminą. Jeigu egzaminuojamasis nemoka valstybinės kalbos, egzamine gali dalyvauti asmuo, gebantis versti į egzaminuojamajam suprantamą kalbą (toliau – vertėjas). Vertėją kviečia ir už vertimo paslaugas sumoka egzaminuojamasis. Apie pageidavimą laikyti egzaminą kartu su vertėju privaloma pranešti (nurodant vertėjo vardą ir pavardę) registruojantis egzaminui. Vertėju negali būti asmuo, turintis jūrininko kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą ir (ar) būti susijęs su jūrininkų rengimu, besimokantis pagal jūrininkų rengimo programą. Prašymo laikyti egzaminą su vertėju formą rasite čia.

Egzaminai vyksta LTSA patalpose, Klaipėdoje, J. Janonio g. 24, 111 kabinete. Atvykus į egzaminą su savimi būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. 

JŪRININKŲ KOMPETENCIJOS ĮVERTINIMO EGZAMINŲ VYKDYMO 2023 M. GRAFIKAS

Egzamino pavadinimas 

Valanda 

Mėnuo, diena 

Žvejybos laivų vadovaujančiųjų specialistų kompetencijos įvertinimo egzaminas

Adresas: Klaipėda,  J. Janonio g. 24 

13 val. Kovo 14

Vadovaujančiųjų specialistų (išskyrus laivo radijo operatorius ir globalinės jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistemos bendrosios arba ribotos paskirties radijo ryšio operatorius, Baltijos jūroje eksploatuojamų 24 metrų ilgio ir ilgesnių žvejybos laivų budinčiuosius kapitono padėjėjus, Baltijos jūroje eksploatuojamų 24 metrų ilgio ir ilgesnių žvejybos laivų kapitonus, neriboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamų 24 metrų ilgio ir ilgesnių žvejybos laivų budinčiuosius kapitono padėjėjus, neriboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamų 24 metrų ilgio ir ilgesnių žvejybos laivų vyresniuosius kapitono padėjėjus ir neriboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamų 24 metrų ilgio ir ilgesnių žvejybos laivų kapitonus) kompetencijos įvertinimo egzaminas  

Adresas: Klaipėda,  J. Janonio g. 24 

9 val.  

Vasario 23 

Kovo 2, 9, 16, 23, 30 

Balandžio 6, 13, 20, 27 

 

14 val.  

Vasario 27 

Kovo 6, 13, 20, 27 

Balandžio 3, 17, 24

Eilinių jūrininkų kompetencijos įvertinimo egzaminas 

Adresas: Klaipėda,  J. Janonio g. 24 

9 val.  

Vasario 27 

Kovo 6, 13, 20, 27 

Balandžio 3, 17, 24

13.30 val. (laikantiems egzaminą su vertėju)  

Vasario 24 

Kovo 3, 10, 17, 24, 31 

Balandžio 7, 14, 21, 28 

 

Jūrininkų kompetencijos įvertinimo egzaminų vykdymo tvarkos aprašas

Laivo radijo operatorių, globalinės jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistemos radijo ryšio operatorių ir žvejybos laivų vadovaujančiųjų specialistų kompetencijos įvertinimo egzaminų vykdymo tvarkos aprašas

  1. Laivo korpuso sandara, perdengimų sistemos.
  2. Gelbėjimo priemonės laive.
  3. Laivo inkaras, inkaravimas.
  4. Laivo krovos įranga.
  5. Echolotai ir lagai.
  6. Jūrų užterštumas.
  7. Tarša iš laivų.
  8. Nuplaukto atstumo matavimas.
  9. Laivo vilkimo įrenginiai.
  10. Gaisrai laivuose.
  11. Darbo saugos reikalavimai audros metu.
  12. Takelažas.
  13. Darbo saugos reikalavimai dirbant triumuose.
  14. Pavojingieji kroviniai.
  15. Kompasai.
  16. Švartavimosi įrenginiai.
  17. Jūreivio vairininko pareigos.
  18. Apsaugos priemonės dirbant laivuose.
  19. Triumų, tankų, cisternų priežiūra.
  20. Aplinkosaugos prevencinės priemonės.
  21. Laivo stovumas, plūdrumas, greitis, valdomumas.
  22. Laivų klasifikacija; architektūriniai laivų tipai.
  23. Jūrininko sveikatos reikalavimai.
  24. Laivo vilkimas; lynai.
  25. Gaisro laive gesinimas.
  26. Tarša iš laivų, konvencija MARPOL.
  27. Laivo keliamoji galia, talpa.
  28. Laivo iliuminatoriai, durys, liukai, jų priežiūra.
  29. Laivo korpuso pralaidumas.
  30. Gylių matavimas.
  31. Laivo trapų paruošimas; locmano priėmimas.
  32. Laivo paviršių dažymas.
  33. Darbai aukštyje ir už borto.
  34. Reikalavimai perėjimo priemonėms.
  35. Konteinerių tvirtinimas laive.
  36. Švyturiai, navigaciniai ženklai.
  37. Saugos reikalavimai švartuojantis.
  38. Laivo rangautas ir takelažas.
  39. Laivo šildymo, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemos.
  40. Žuvies gaudymo ir apdorojimo įranga.
  41. Žemės rutulys, poliai, meridianai.
  42. Laivo vairavimo mašinos.
  43. Budinčio jūreivio pareigos.
  44. Pavojingi ir kenksmingi darbai laive.
  45. Laivo pakrovimas ir iškrovimas, krovos planas.
  46. Žemės magnetizmas; deklinacija, deviacija.
  47. Laivo manevravimas.
  48. Saugos reikalavimai, signalų sistema.
  49. Signalizacija ir ryšys TSK (tarptautinio signalų kodekso) vėliavomis.
  1. Laivo vairavimo įranga.
  2. Gelbėjimo priemonės, jų klasifikacija.
  3. Darbų saugos reikalavimai atliekant įvairius darbus laive.
  4. Žemės magnetizmas; deklinacija.
  5. Gaisrų gesinimo priemonės laivuose.
  6. Lynai, jų savybės, panaudojimas.
  7. Koordinatės, platuma, ilguma.
  8. Avariniai plūdurai.
  9. Radiolokacinės sistemos veikimas; radiolokacinių gelbėjimo atsakiklių panaudojimas.
  10. Dažymo darbai laivuose.
  11. Jūrų užterštumo mažinimas.
  12. Žemės forma, ašys, poliai, meridianai.
  13. Avariniai aliarmai.
  14. Saugos reikalavimai dirbant triumuose.
  15. Darbas su pavojingomis medžiagomis laivuose.
  16. Laivyboje naudojamų ilgio, atstumo, greičio vienetai.
  17. Laivo korpuso pažeidimai.
  18. Jūrinių laivų klasifikacija.
  19. Laivo bunkeravimas.
  20. Švyturiai, bujos.
  21. Gelbėjimo valtys.
  22. Laivo manevrinės savybės.
  23. Įvairių krovinių pervežimas laivais.
  24. MARPOL, jūrų taršos prevencija.
  25. Pelengatoriai.
  26. Inkarai.
  27. Laivo švartavimas.
  28. Laivo vilkimas.
  29. Kompasai; girokompasai.
  30. Vairininko pareigos.
  31. Saugos reikalavimai, taikomi praėjimams laivuose.
  32. Laivo buksyravimo įranga.
  33. Pirotechnika laive.
  34. Šiukšlių rūšiavimas laive.
  35. Laivas ant seklumos.
  36. Žmonių persodinimas iš laivo į laivą.
  37. Avarinis radijo ryšys; globalinio avarinio ryšio sistemos veikimas.
  38. Pelengai; laivo kelio skaičiavimas.
  39. Pavojingi kroviniai laive.
  40. Lotai.
  41. Laivo kursas; pelengas.
  42. Locija; navigaciniai ženklai.
  43. Budinčio jūreivio pareigos.
  44. Denio įrangos ir sistemų techninė priežiūra.
  45. Konteinerių krova.
  46. Krovos įranga.
  47. Navigacinės šviesos.
  48. Laivo vairas ir sraigtas.
  49. Darbas, darbų sauga tankuose, blogai ventiliuojamose patalpose.
  50. Echolotai, lagai.
  51. Nelaimės signalai.
  52. Nuotekos laive, jų šalinimas.
  53. Signalizacija ir ryšys TSK (tarptautinio signalų kodekso) vėliavomis.
  1. Vidaus degimo variklio (toliau – VDV), cilindro įvorių, cilindro dangčių , švaistiklių sandaros ypatumai.
  2. VDV stūmoklių sandaros ypatumai ir jų aušinimo būdai.
  3. Purkštukų sandaros analizė, jų veikimas, reguliavimas, patikra.
  4. Dvitakčio, keturtakčio variklių veikimo principas, jų palyginimas, sklandinio, vožtuvinio tipų ASKS sandara, veikimas, reguliavimo būdai.
  5. Laivo deidvudo įrenginio ir velenų linijos sandaros ypatumai; VDV galios perdavimo būdai.
  6. Sraigtai, jų privalumai ir trūkumai.
  7. VDV vožtuvinio mazgo sandara, šiluminio tarpelio reikšmė.
  8. VDV alkūninių velenų sandaros ypatumai.
  9. Pneumatinė VDV paleidimo sistemos sandara ir jos veikimo principas.
  10. Variklio cirkuliacinės tepimo sistemos būdai, sandaros ir veikimo ypatumai.
  11. Variklio aušinimo sistemų sandara, veikimo ypatumai.
  12. Degalų ir alyvos separatorių sandara ir veikimo principas.
  13. Oro kompresorių ir suslėgto oro cilindrų sandaros ypatumai.
  14. VDV pripūtimo reikšmė, pripūtimo įrenginių sandara ir veikimas.
  15. VDV dujų paskirstymo mechanizmo sandaros ypatumai.
  16. VDV ir jo sistemų paruošimas, VDV paleidimas, įvedimas į režimą, variklio ir jo sistemų priežiūra.
  17. Variklio ir jo sistemų priežiūra eigos metu.
  18. Variklio priežiūra nenormaliuose veikimo režimuose.
  19. Variklio sustabdymas, reversavimas ir priežiūra ilgose prastovose.
  20. Laivo siurblių klasifikacija.
  21. Reversuojamų ir nereversuojamų sraigtinių ir krumpliaratinių siurblių sandara, panaudojimas, eksploatacijos taisyklės.
  22. Aksialinio rotorinio stūmoklio siurblio sandara, veikimo principas.
  23. Išcentrinių siurblių sandara, veikimo principas, pagrindinės eksploatacijos taisyklės, privalumai, trūkumai.
  24. 2-jų plokštelių, daugiaplokštelinių rotorinių siurblių sandara ir veikimo principas.
  25. Elektros variklio sandara, priežiūra, elektros skydų paskirtis, sandara.
  26. Degalų ir alyvos priėmimas, reikalavimai.
  27. Vairo mechanizmo sandara, schemos veikimo principas.
  28. Garo katilo sandara, veikimo principas, eksploatacijos ypatumai.
  29. Šaldymo agentų pagrindinės fizinės ir cheminės savybės.
  30. Laivo špilių ir brašpilių sandara, veikimo principas.
  31. Mechaninės tarnybos personalo pareigų skirstymas laive, budėjimas laive, budinčio motoristo pareigos, budinčio motoristo pareigos priimant eigos pamainą mašinų skyriuje.
  32. Atsargų sukrovimas ir priėmimas į laivą.
  33. Stacionarių gaisro gesinimo sistemų vandeniu ir vandens garais sandara.
  34. Angliarūgštinės gaisro gesinimo sistemos sandara, veikimas, panaudojimo ypatumai.
  35. Gaisro gesinimas mašinų skyriuje tūrine gaisro gesinimo sistema.
  36. Priešgaisrinė profilaktika laivo gyvenamosiose patalpose, mašinų skyriuje.
  37. Konstruktyvinė priešgaisrinė apsauga, jos ypatumai.
  38. Pernešamos gaisro gesinimo priemonės laive.
  39. Žmogaus apsauga nuo elektros srovės poveikio laivo mašinų skyriuje.
  40. Reikalavimai atliekant suvirinimo darbus mašinų skyriuje, jų priežastys.
  41. Darbų sauga remonto metu mašinų skyriuje.
  42. Darbų sauga štormo ir apledėjimo metu denyje.
  43. Apsaugos priemonės dirbant su elektros instrumentais.
  44. Darbų sauga dirbant naftos produktų tankuose.
  45. Pagrindiniai aplinkos apsaugos reikalavimai.
  1. Vidaus degimo varikliai (toliau – VDV), konstrukcija, veikimo principas, aptarnaujančios sistemos, jų techninis aptarnavimas, jų ypatumai, panaudojimas.
  2. Denio įrangos techninis aptarnavimas.
  3. Lijalinių vandenų separatoriaus veikimo principas, konstrukcija, panaudojimo taisyklės.
  4. Nutekamųjų vandenų apdorojimo įrenginio veikimo principas, konstrukcija, panaudojimo taisyklės.
  5. Insineratoriaus veikimo principas, panaudojimas.
  6. Pagrindinio variklio samprata, priežiūra.
  7. Pagalbiniai varikliai, jų aptarnavimas, panaudojimas.
  8. Katilai, jų techninis aptarnavimas.
  9. Laivų varytuvų kompleksų sandara, elementų paskirtis.
  10. VDV veikimo efektyvumo ir ekonomiškumo sąvokos.
  11. Hidraulinės ir pneumatinės automatikos įrangos techninio aptarnavimo principai.
  12. Metalų suvirinimo dujomis ir elektra principai.
  13. Metalų apdirbimo mechanizuotais įrankiais principai.
  14. Automatizuotos jėgainės aptarnavimo ypatumai.
  15. Techninio aptarnavimo principai (organizavimas, planavimas, išteklių paskirstymas).
  16. Budėjimų organizavimas, budėjimo jūroje ir krante ypatumai ir skirtumai.
  17. Tarnybų sudėtis laive, pareigų paskirstymas laivo mašinų skyriuje.
  18. Budinčio motoristo pareigos.
  19. Drausminės nuobaudos laive.
  20. Pagrindinės jėgainės techninė ir ataskaitinė dokumentacija.
  21. Laivų tipai, jų sandaros ypatumai.
  22. MARPOL konvencijos tikslai ir reikalavimai.
  23. Tepalai, degalai, jų klasifikacija.
  24. Bunkeruotė, jos organizacija.
  25. Elektros energijos generavimo ir paskirstymo principai.
  26. Darbo su elektros įranga saugos principai.
  27. Darbo saugos reikalavimai dirbant blogai vėdinamose patalpose, cisternose.
  28. Individualios apsaugos priemonės.
  29. Darbo sauga atliekant krovos darbus laivuose.
  30. Saugaus darbo organizavimas laivo mašinų skyriuje.
  31. Priešgaisrinė signalizacija, priešgaisrinės sistemos ir priemonės.
  32. Priešgaisrinė profilaktika laivo mašinų skyriuje.
  33. Tūrinės laivo gesinimo sistemos.
  34. Gelbėjimosi priemonės ir įranga.

1.    Pagrindiniai varikliai ir pagrindiniai laivo varomieji įrenginiai;
2.    Papildoma laivo mašinų skyriaus įranga;
3.    Matavimo priemonės, mašinų įrankiai ir rankiniai bei elektriniai prietaisai;
4.    Laivo elektros energetinė sistema;
5.    Elektros galios paskirstymas ir elektros įranga;
6.    Laivo elektros tinklas ir vartotojai;
7.    Automatikos ir automatinio valdymo sistemos;
8.    Elektros pavaros;
9.    Prietaisai, avarinės ir stebėjimo sistemos;
10.    Sujungimas, apkrovų paskirstymas ir elektros įrangos konfigūracijos pakeitimai;
11.    Laivo kintamosios ir nuolatinės srovės sistemų ir įrangos konstrukcijos, veikimo charakteristikos;
12.    Elektrotechnika ir elektros mašinų teorija;
13.    Elektromagnetiniai reiškiniai;
14.    Elektromagnetinė jėga, elektros variklio veikimo principas;
15.    Generatoriai;
16.    Elektromagnetinė indukcija, elektros generatoriaus veikimo principas;
17.    Elektros grandinių jungimo būdai;
18.    Trifaziai tinklai;
19.    Transformatoriai;
20.    Elektros instaliacijos izoliavimo procedūros;
21.    Mašinų ir elektros valdymo įrangos bandymai, trūkumų nustatymas, techninė priežiūra ir remontas;
22.    Saugaus darbo su laivo elektros sistemomis reikalavimai, asmeninės apsaugos laive praktinės žinios, įspėjamieji ženklai;
23.    Elektros smūgių priežastys ir prevencinės priemonės;
24.    Elektros ir elektroninės įrangos darbas gaisro pavojaus zonose;
25.    Elektros įrangos techninė priežiūra ir remonto procedūros, tepalų ir valymo priemonių naudojimas, saugus šių atliekų šalinimas.

1. Saugus darbas laive ir sauga

1.1 Bendros žinios apie laivą: laivo įrenginiai, laivo sistemos.

1.2 Laivo konstrukciją uždarymo ir vamzdynų žymėjimas;

1.3 Laivo ir įgulos paruošimas avarijų metu;

1.4 Gelbėjimo priemonės;

1.5 Asmeninio išgyvenimo technika;

1.6 Gaisrų kilimo laivuose pagrindinės priežastys ir gaisrų gesinimas;

1.7 Veiksmai, įvykus nelaimingam atsitikimui, pirmosios pagalbos suteikimas;

1.8 Jūros aplinkos tarša, jos kontrolė, atliekų rūšiavimas;

1.9 Avarijų tipai, įgulos veiksmai, esant avarinėms situacijoms, avariniai signalai;

1.10 Per maistą plintančios ligos, infekcijų šaltiniai;

2. Laivo virėjo darbo specifika, laivo virėjo darbo vieta, maisto sauga laive

2.1 Laivo virtuvės (kambuzo) patalpų reikalavimai;

2.2 Saugos, sveikatos, sanitarijos ir higienos reikalavimai;

2.3 Laivo virtuvės (kambuzo) įrenginiai, eksploatavimas, valymas;

2.4 Maisto produktų ir žaliavų klasifikacija, apdorojimas, kokybė, sandėliavimas;

2.5 Maisto ir geriamojo vandens kiekio standartai, maisto produktų ir žaliavų kiekio apskaičiavimas, jūrininkų maisto racionas ir normos;

2.6 Maisto produktų ir žaliavų laikymo sąlygos laive;

2.7 Apsinuodijimas maistu, pirmoji pagalba apsinuodijus maistu;

3.   Patiekalų gaminimas

3.1 Sriubų ir karštųjų patiekalų gaminimas;

3.2 Daržovių, vaisių, miltinių, kruopų, makaronų, kiaušinių pusgaminiai;

3.3. Patiekalų gaminimas, atsižvelgiant į kultūrinius ir religinius reikalavimus;

3.4 Saldžiųjų patiekalų asortimentas ir jų gaminimas;

3.5 Salotų, užkandžių ir šaltųjų patiekalų gaminimas;

3.6 Duonos ir pyrago gaminių gaminimas;

3.7 Sveika mityba, dietinis maitinimas, alergija

Rekomenduojama papildoma literatūra:

1.    2001 m. birželio 29 d. LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO ĮSAKYMAS Nr. 216 „DĖL DARBŲ SAUGOS LAIVUOSE BENDRŲJŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“

2.    Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. V-516 „Dėl jūrininkams skiriamų maisto produktų paros raciono ir normų patvirtinimo“;

3.    LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 113:2001 „LAIVAI. HIGIENOS NORMOS IR TAISYKLĖS“

4.    2006 m. Konvencija dėl darbo jūrų laivyboje

5.    1973 m. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL 73/78)

  1. Žvejybos laivo pagrindinės plokštumos ir išmatavimai;
  2. Žvejybos laivo eksploatacinės ir navigacinės savybės;
  3. Žvejybos laivo konstrukcijų ypatumai (laivo denio, borto, korpuso, korpuso pertvarų, dugno);
  4. Žvejybos laivo laivagalių ir laivo šachtų konstrukcijų ypatumai;
  5. Žvejybos laivo triumų paruošimas, reikalavimai triumams;
  6. Darbų saugos reikalavimai vykdant žvejybą;
  7. Tinklų charakteristikos ir eksploatavimo ypatumai;
  8. Laivo stovumas žvejojant;
  9. Žūklės įrangos priežiūra;
  10. Žvejybos taisyklių pažeidimai;
  11. Nelaimės signalai;
  12. Šiukšlių rūšiavimas laive;
  13. Jūriniai mazgai;
  14. Navigacinės šviesos;
  15. Tarša iš laivų;
  16. Taršos iš laivų prevencija (Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL) reikalavimai);

01. Master on ships of 3,000 gross tonnage or more / Kapitonas laivų, kurių BT 3000 ir daugiau.

02. Chief mate on ships of 3,000 gross tonnage or more / Vyresnysis kapitono padėjėjas laivų, kurių BT 3000 ir daugiau.

03. Master on ships of between 500 and 3,000 gross tonnage / Kapitonas laivų, kurių BT 500 ir daugiau bet mažiau kaip 3000.

04. Chief mate on ships of between 500 and 3,000 gross tonnage / Vyresnysis kapitono padėjėjas laivų, kurių BT 500 ir daugiau bet mažiau kaip 3000.

05. Officer in charge of a navigational watch on ships of 500 gross tonnage or more / Budintysis kapitono padėjėjas laivų, kurių BT 500 ir daugiau.

06. Master on ships of less than 500 gross tonnage engaged on near-coastal voyages / Kapitonas, laivų, kurių BT mažiau kaip 500, atliekančių pakrančių reisus.

07. Officers in charge of a navigational watch on ships of less than 500 gross tonnage engaged on near-coastal voyages / Budintis kapitono padėjėjas, laivų, kurių BT mažiau kaip 500, atliekančių pakrančių reisus.

08. Chief engineer officer of ships powered by main propulsion machinery of 3,000 kW propulsion power or more / Vyriausiasis mechanikas laivų, kurių variklių galia 3000 kW ir daugiau.

09. Second engineer officer of ships powered by main propulsion machinery of 3,000 kW propulsion power or more / Antrasis mechanikas laivų, kurių variklių galia 3000 kW ir daugiau.

10. Chief engineer officers of ships powered by main propulsion machinery of between 750 kW and 3,000 kW propulsion power / Vyriausiasis mechanikas laivų, kurių variklių galia 750 kW ir daugiau, bet mažiau negu 3000 kW.

11. Second engineer officer of ships powered by main propulsion machinery of between 750 kW and 3,000 kW propulsion power / Antrasis mechanikas laivų, kurių variklių galia 750 kW ir daugiau, bet mažiau negu 3000 kW.

12. Engineer officer in charge of a watch of ships powered by main propulsion machinery of 750 kW propulsion power or more / Budintis mechanikas laivų, kurių variklių galia 750 kW ir daugiau.

13. Electro-technical officer on ships powered by main propulsion machinery of 750 kW propulsion power or more / Elektromechanikas laivų, kurių variklių galia 750 kW ir daugiau.

  1. 1973 m. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL 73/78).
  2. K. Daukšas „Laivų pagalbiniai ir utilizaciniai garo katilai“, 2008 m.
  3. K. Daukšas “Laivo jėgainės sistemų hidraulinis skaičiavimas ir šilumokaičių parametrų patikrinimas“, 2010 m.
  4. V. Stonkus „Laivo sandara ir įranga“, 2012 m.
  5. A. Valiukėnas „Laivo valdymas ir eksploatacija“, 2007 m.

Jūrinė technologija. Laivo sandara (I dalis)>>

Jūrinė technologija. Jūrinė technologija (II dalis)>>

Jūrinė technologija. Laivybos pagrindai (III dalis)>>

1.    V. Zaveckas „Elektrotechnikos pagrindai“, 2012 m.
2.    P. Pukys, J. Stonys, J. A. Virbalis „Teorinė elektrotechnika. Elektros grandinių teorijos pagrindai“, 2008 m.
3.    V. Urbas „Laivų energetinių įrenginių eksploatacija. Laivų energetinių įrenginių automatizavimo sistemos“, 2014 m.
4.    K. Daukšas. „Laivų energetinių įrenginių remonto technologijos“, 2013 m.

Paskutinė atnaujinimo data: 2023-03-10