LTSA direktorius: krizės metu svarbu iš anksto pasirengti saugiam žmonių judėjimui
Masinis gyventojų judėjimas krizės metu gali greitai tapti iššūkiu transporto sistemai – keliuose susidariusios spūstys gali apsunkinti ne tik žmonių evakuaciją, bet ir specialiųjų tarnybų darbą. Todėl galimi transporto srautai, kelių pralaidumas ir alternatyvūs judėjimo maršrutai turi būti įvertinti dar iki krizės, pabrėžia Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktorius Remigijus Lipkevičius.
„Krizės metu LTSA vaidmuo būtų padėti organizuoti transporto priemonių judėjimą, nukreipti transporto srautus ir teikti informaciją apie tai, kurie keliai yra pravažiuojami. Turime iš anksto galvoti, kaip išvengti didelių spūsčių ir užtikrinti, kad žmonės galėtų judėti saugiai“, – sako R. Lipkevičius.
Apie transporto sistemos pasirengimą krizėms LTSA vadovas kalbėjo spalio 9 d. VILNIUS TECH vykusios konferencijos „Saugumo kodas“ diskusijoje „Kai prasideda krizė, kas veikia pirmas?“.
Krizės metu svarbus sklandus transporto srautų valdymas
Pasak LTSA direktoriaus, vienas svarbių administracijos uždavinių krizinėje situacijoje – pagal savo kompetenciją prisidėti prie sklandaus eismo organizavimo ir užtikrinti saugų žmonių judėjimą. Evakuacijos planavimas neturi apsiriboti vien maršrutų numatymu.
Susidarius grėsmei ir gyventojams pradėjus masiškai judėti, itin svarbu tinkamai valdyti transporto srautus ir užtikrinti, kad keliai išliktų pravažiuojami ir specialiosioms tarnyboms.
Pasirengimas prasideda institucijų viduje
R. Lipkevičius atkreipė dėmesį, kad institucijos turi įsivertinti ne tik savo funkcijas krizinėje situacijoje, bet ir praktines galimybes apsaugoti darbuotojus bei įstaigose besilankančius žmones.
Pradėjęs vadovauti LTSA, direktorius vienu pirmųjų darbų inicijavo administracijos patalpų tinkamumo priedangai įvertinimą. Taip pat buvo pasirūpinta, kad darbuotojai žinotų, kaip elgtis pavojaus atveju, kur nukreipti klientus ir kaip aiškiai nurodyti judėjimo į saugesnę vietą kryptį.
Pasak jo, svarbu, kad pasirengimas neliktų vien dokumentuose. Kiekvienas darbuotojas turi žinoti, kaip elgtis kilus grėsmei, kur nukreipti įstaigoje esančius žmones ir kaip padėti jiems saugiai pasiekti priedangą.
Diskusijoje akcentuota, kad veiksmingas krizių valdymas priklauso nuo visos sistemos pasirengimo: aiškaus institucijų atsakomybių pasiskirstymo, bendradarbiavimo, laiku perduodamos informacijos ir pačių gyventojų pasirengimo.
Kiekviena institucija turi veikti pagal savo kompetenciją, tačiau bendras rezultatas priklauso nuo to, kaip sklandžiai šie veiksmai koordinuojami tarpusavyje.
Konferencijos diskusijoje taip pat dalyvavo Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patarėjas Donatas Gurevičius ir VILNIUS TECH mokslininkas Povilas Dabrila.
Diskusiją moderavo Augustė Lyberytė.
Nuotraukos – J. Elinsko ir V. Skaraičio.
